- Kaip kilo mintis surengti tokį koncertą?

- Šįmet – festivalio dešimtmetis, tad jo vadovas Juozas Žitkauskas paklausė – kaip gi be V. Kernagio? Juk „Tai–aš“ – jo dainos pavadinimas. Pernai buvo atliekamos autorinės dainos, šįmet nusprendėme padaryti kažką susijusio su „Dainos“ teatru, kuriame V. Kernagis atsiskleidė kaip režisierius, kaip grupės vadovas. Dabartinis jaunimas nelabai daug žino apie „Dainos teatro“ specifiką. Deja, bet per vieną koncertą neįmanoma parodyti viso „Dainos“ teatro, tad atrinkau įdomesnius kūrinius, kuriuos žiūrovai ir išgirs. Taip pat labai sunku buvo surasti atlikėjų – dauguma dar vasaros pradžioje buvo susiplanavę savo koncertų datas ir atsisakė dalyvauti, nors norėjo.

- O ką, vis dėlto, pavyko prikalbinti?

- Pasirodys Saulius Bareikis, Gediminas Storpirštis su sūnumi Ainiu, Virgis Stakėnas, kurio keletą dainų išpopuliarino „Dainos“ teatras, Indrė Dirgėlaitė, Aidas Giniotis, Dominyka Adomaitytė su Artūru Dubaka, vokalinė ir styginių grupė ir aš su grupe (Gintaras Šulinskas, Vytis Vainilaitis, „Dainos“ teatro bosistas Edvinas Dargis).

- Festivalyje „Tai–aš“ dalyvaujate kasmet. Kokius jausmus jis sukelia?

- Džiaugiuos, kad festivalis išaugo iki tarptautinio. Tik gaila, kad nespėju pajusti visumos. Visąlaik esu įsipareigojęs važiuoti tai vienur, tai kitur, dėl festivalio specifikos negaliu visą laiką būti jo rėmuose ir išgirsti visų koncertų. Daug koncertuodamas neturiu galimybių išgirsti kitų atlikėjų, o festivalio jungtiniuose koncertuose tai įmanoma.

- Tačiau kita vertus, dėl to festivalį gali aplankyti daugiau žmonių.

Žinoma, žiūrovams yra smagu, kad jis išsikerojęs, kaip voratinklis – Žemaitijoje groja viena atlikėjų grupė, kita tuo metu – kažkur Suvalkijoje. O juk dar, kaip visuomet, vyksta koncertai užsienyje. Ankstesniais metais su grupe esu važiavęs į Rygą. Gražu, kad yra įtraukiami regionai, ne tik Vilnius.