Ją režisavo Lietuvos teatro meistras Eimuntas Nekrošius, o muzikinę pastatymo dalį rengė dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Dainuos „Operos Švyturius“ už pagrindinius neišskiriamų iki mirties sutuoktinių vaidmenis pelnę solistai Sigutė Stonytė (Dezdemona) ir Kristiano Benedikto sceninį vardą pasirinkęs Vaidas Vyšniauskas (Otelas). Jagą – tą trečiąjį, kuris įskelia pavydo žiežirbą niūrioje mauro sieloje – dainuos G. Verdi muziką ypač puikiai interpretuojantis Dainius Stumbras. Taip pat scenoje matysime Audrių Rubežių, Rafailą Karpį, Egidijų Dauskurdį, Arūną Malikėną, Laimą Jonutytę ir Alfredą Celiešių.

Šios vienos garsiausių G. Verdi operos premjera įvyko 1887 m. Milane, o E. Nekrošiaus statytas G. Verdi „Otelas“ LNOBT scenoje gyvuoja tik antrą sezoną. Tiesa, tai jau ketvirtasis operos pastatymas nacionalinėje scenoje.

Ar spektaklis po premjeros ilgainiui keičiasi?

Pasak Kristiano Benedikto, „tai augantis spektaklis... Aš pats jaučiu, kad mano judesiai visą laiką kinta.“ Anot S. Stonytės: „Nekrošiaus režisūra gana sudėtinga, ir artistas turi rasti raktą, kaip ją pateikti, kad išliktų idėja.“

Solistė ypač pabrėžia, kad šiame spektaklyje labai svarbi partnerystė: „Jeigu, pavyzdžiui, mus su Vaidu sieja kažkoks panašus energijos pulsavimas, tai ir man pačiai daug lengviau padaryti savo darbą. Bendras pulsas, kaip ir dramos spektakliuose, yra visko esmė.“

Otelo ir Dezdemonos partijos muzikine prasme yra vienos iš sudėtingųjų operos repertuare. Tačiau ne tik sudainuoti, bet ir suvaidinti tokį daugiasluoksnį personažą kaip Otelas nėra paprasta. Tapti pavyduoliu, kone pamišėliu? „Niekada nesitapatinu su vaidmeniu. Scenoje esu visai kitas asmuo, todėl negaliu jam taikyti judesių, įprastų savo kasdienybėje“ – sako Kristian Benedikt, komentuodamas nebuitišką operos veikėjų judesių „partitūrą“, kuri čia yra labai svarbi.

Ją įgyvendinti E. Nekrošiui padėjo režisieriaus asistentė, choreografė Jūratė Sodytė. Ji sako: „Šiame pastatyme nėra konkretaus laiko, konkrečios vietos... Tai švariausios estetikos, gilios žmogiškos psichologijos, tiesos spektaklis. Jame kuriama nepaprastai harmoninga, vientisa visuma. Čia nėra buities, tai kitokios dimensijos lygmuo, jame pulsuoja itin subtili energija, gili mintis.“

O Sigutė Stonytė viename interviu prasitarė, kad šalia kitų dalykų čia įžvelgia ir labai subtilią erotiką – supoetintą ir nebrutalią.

Tad – kas kaltas, kas auka – Dezdemona, Otelas, Jagas? G. Verdi muzika viską sustato į savo vietas, o išties unikalios sceninės raiškos spektaklis ir neeilinės atlikėjų pajėgos paryškina genialiojo sielos žinovo muzikines įžvalgas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)