Šventės režisierė Zita Kelmickaitė ragina visus į Užgavėnių šurmulį traukti nusiteikus aktyviai veikti: šėlioti, kvailioti, žodžio kišenėje neieškoti, patiems provokuoti ir užkabinėti Užgavėnių personažus, tačiau nepykti ir šmaikščiai atsakyti, jei būtų patys jų užkabinti, mat tądien visiems leidžiama daug daugiau negu kitomis dienomis.

"Šventės Vilniuje centras - Rotušės aikštė, o joje visi labiausiai laukia svarbiausio akcento - Morės deginimo ir fejerverkų, trykštančių iš jos moteriškų dalių. Tačiau nebūtina iškart būriais bėgti į aikštę, net nesustojant senamiesčio gatvėse, kur vyrauja tikroji Užgavėnių dvasia - galima būti kaukėtam ir neatpažįstamam, netgi žaismingai atsilyginti kokiam labai jau nemaloniam ar prasikaltusiam pažįstamam ir nebūti nubaustam", - juokavo Z. Kelmickaitė, ypač kvietusi į renginį šeimas, kad vaikai ir tėvai vieni kitus pamatytų kitokius - žavius, išradingus, žaidžiančius.

Etnologė Gražina Kadžytė vėl primena, kad svarbiausia per Užgavėnes - kelti kuo didesnį triukšmą ir aukštyn kojomis apversti įprastą kasdienybės tvarką. Nebendrauti, nepokštauti, neišpildyti persirengėlių užgaidų esanti didelė negarbė, galinti lemti net nesėkmingus metus, o neinantys į žmones ir sėdintys namuose tądien būtinai turi dosniai atsilyginti pas juos užklydusiems Užgavėnių personažams ir vaikų būriams.

Pasak etnologų, labiausiai Užgavėnių tradicija nunykusi Dzūkijoje, o žemaičiuose ji gyva, tad iniciatyvos šią šventę gaivinti ir populiarinti sostinėje turėtų Vilniaus žemaičių bendruomenė.

Kanapinio ir Lašininio, kuriuos įkūnija Senamiesčio teatro aktoriai, teigimu, Užgavėnių publikai ypač patinka šių dviejų personažų legalios muštynės, o Lašininį (aktorių ir režisierių Valdą Pranulį) nuo įsilinksminusių vaikų kumščių dažnai apgina tik apsaugos ir "lašiniai". Nepakeičiamasis Kanapinis (aktorius Darius Rakauskas) prisipažino dažnai klausiamas, ar turintis kanapių, ir sakė prieš nuožmią kovą su Lašininiu jau lankantis intensyvias fizines treniruotes.

Šventėje rengiasi dalyvauti apie dvi dešimtis sostinės mokyklų ir penkiolika folkloro ansamblių. Šventę rengiantis Vilniaus etninės veiklos centras tradiciškai visus moko pasigaminti Užgavėnių kaukes, kurių nuo 1992 metų iš įvairių medžiagų jau pagaminta apie tris tūkstančius. Atėjusieji galės įsigyti ir išraiškingų Užgavėnių kaukių, kurių žada parūpinti žinomi Kauno, Varėnos ir Vilniaus tautodailės meistrai.

Šįmet Vilniuje karaliaus ne tik blynai, bet ir mėsiški patiekalai, saldumynai iš Elektrėnų. Rotušės aikštėje vyksiančioje Užgavėnių kaukių ir valgių mugėje taip pat bus skalsu kareiviškos košės. Šių metų šventės šūkis - "Ateik išalkęs, pareisi privalgęs!".

Paskutinę mėsiedo dieną, prieš ilgą septynių savaičių gavėnią, būtina devynis arba dvylika kartų valgyti riebiai ir sočiai - įvairių šiupinių iš kruopų, žirnių, spurgų, kiaušinienės, dešrų ir, žinoma, įvairiausių blynų - mielinių ir bulvinių, varškinių ir miltinių, su įdarais ir be jų, mat apvalūs geltoni blynai simbolizuoja saulę ir jos grįžimą.