Iki naujųjų metų LNDT planuoja parodyti daugiau negu 100 repertuarinių spektaklių. Tarp jų – didelio žiūrovų dėmesio sulaukę Oskaro Koršunovo „Išvarymas“, Jono Vaitkaus „Visuomenės priešas“, kitos praėjusio sezono premjeros. LNDT plečia gastrolių geografiją užsienyje – jau šį mėnesį į Lenkiją ir jau antrą kartą į Suomiją vyks Yanos Ross režisuotas „Chaosas“.

Pirmaja 73-iojo sezono premjera taps režisieriaus Oskaro Koršunovo statomas spektaklis pagal Justino Marcinkevičiaus draminę poemą „Katedra“. Šis spektaklis LNDT gimsta praėjus keturiems dešimtmečiams po pirmojo „Katedros“ pastatymo anuometiniame Akademiniame dramos teatre. Šiandien iš naujo perskaityti „Katedrą“ buvo paties LNDT idėja. Džiaugiamės, kad ja užsikrėtė vienas mūsų šiuolaikinės kultūros lyderių O.Koršunovas ir visas būrys skirtingų kartų teatro kūrėjų. Viliamės, kad būsimas spektaklis taps intriguojančiu, jaudinančiu ir reikalingu kultūriniu įvykiu plačiam žiūrovų ratui. Juos pasiekti padės iš anksto suplanuotos „Katedros“ gastrolės Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Antroje sezono pusėje LNDT žiūrovų laukia susitikimas su originaliomis dviejų pasaulinės dramaturgijos aukso fondo kūrinių interpretacijomis - vengrų klasiko Ferenco Molnáro „Lilijomą“ režisuos vienas šiuolaikinio Vengrijos teatro lyderių László Bagossy ir antikinę Euripido tragediją „Bakchantės“ statys Gintaras Varnas. Ne mažiau intriguojantis turėtų būti pastatymas „Medžioklės scenos“ pagal pokario vokiečių dramaturgo Martino Sperro pjesę, kurį režisuos Rolandas Atkočiūnas: juo teatras išreikš kitokį požiūrį į didelį visuomeninį rezonansą sukėlusius vadinamuosius „violetinius“ įvykius viename iš Lietuvos regionų. Kamerinio teatro mėgėjams LNDT trupės aktorė ir režisierė Birutė Mar pristatys spektaklį „Laiškai į niekur“ Boriso Pasternako, Marinos Cvetajevos ir Rainerio Maria Rilkės laiškų motyvais.

Nuosekliai vykdydamas visuomeninę misiją, Nacionalinis dramos teatras ne tik atnaujina savo repertuarą aktualiais aukšto meninio lygio pastatymais, bet ir naujai formuoja rinkodarą, siekia sudaryti palankias sąlygas pamatyti svarbiausius savo spektaklius įvairiems visuomenės sluoksniams. Šalį krečiant Seimo rinkimų karštligei, teatras siūlo už specialią kainą pažiūrėti Jono Vaitkaus režisuotą kontroversiškąjį Henriko Ibseno „Visuomenės priešą“, kurį jau aplankė kone visi pagrindinių mūsų partijų lyderiai. Atsipūsti nuo politinių batalijų kviesime specialioje džiazo vakarų programoje, kurioje žinomų Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymus pristatys tarptautinį pripažinimą pelnęs jaunosios kartos džiazmenas - saksofonininkas Kęstutis Vaiginis.

Teatrinių naujovių mėgėjams LNDT rengia naujos dramaturgijos programas. Lapkritį teatre vyks tradicinis nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė”. Jau antrus metus šis festivalis rengiamas kaip ištisus metus trunkančios kūrybinės dirbtuvės, kurioms vadovauja teatro pedagogė iš Vengrijos Anna Lengyell. Praėjusių metų „Versmių“ dirbtuvių rezultatai – Teklės Kavtaradzės „Namisėda“ (rež. Gabrielė Tuminaitė) ir Gabrielės Labanauskaitės „Raudoni batraiščiai“ (rež. Yana Ross) tapę repertuariniais LNDT spektakliais. Šiųmečių „Versmių“ išvakarėse jie bus rodomi specialioje edukacinėje programoje Lietuvos regionų mokyklų mokiniams. Šįmet teatre startuoja Lietuvoje nežinomos naujos užsienio dramaturgijos pristatymo programa, kurią pradės ryškiausių šiuolaikinių austrų autorių Thomaso Arzto ir Ewaldo Palmetshoferio pjesių skaitymai.

Į LNDT trupę praėjusį sezoną įsiliejo pripažinti ir perspektyvūs skirtingų kartų aktoriai – Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Vytautas Anužis, Martynas Nedzinskas, Monika Vaičiulytė, o šįmet trupę papildys „Išvaryme“ sužibėjęs Marius Repšys. Drauge su ilgamečiais teatro trupės aktoriais, naujieji trupės nariai padeda įgyvendinti ambicingus atsinaujinusio LNDT kūrybinius planus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją