A. Barysui-Barui esant gyvam ir po jo mirties buvo sukurti net 5 jo gyvenimui bei kūrybai skirti filmai, tačiau nebuvo išleista nė viena knyga, pristatanti tikrai spalvingą kontrkultūros asmenybę. Šią spragą užpildo poeto ir žurnalisto Gedimino Kajėno sudaryta knyga „Pasaulis pagal Barą“.
„Pasaulis pagal Barą“ – tai išsamus žmogaus-kūrėjo portretas, kuris atsiskleidžia per Barą pažinojusių, su juo kūrusių, dirbusių ir gėrusių žmonių atsiminimus, archyvines fotografijas, kino kritikų straipsnius, iškarpas iš ano meto kino mėgėjų leidinių bei paties Baro įvairių metų interviu. Tai knyga apie asmenybę, kuri kūrė taip, kaip gyveno, ir gyveno taip, kaip kūrė, tuo sugebėdama parodyti unikalų ir beprotišką prie jokios sistemos nepritampančio žmogaus gyvenimą.
Tuo metu, kai „Fluxus“ idėjas Amerikoje įgyvendino Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas & Co, po tarybinį Vilnių su 16 mm filmavimo kamera vaikščioti ir lietuviško avangardo kiną kurti pradėjo Artūras Barysas, geriausiai žinomas kaip Baras. Filmuose, kuriuos pats ne tik režisavo, bet ir juose vaidino, juos montavo ir įgarsino tuo metu žymiausių Vakarų grupių muzika, Baras šmaikščiai ir itin kinematografiškai perteikė unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą tarybiniais metais. Juose raiškiai atsiskleidžia laikotarpio ypatumai, „gėlių vaikų“ epochos blyksniai Lietuvoje, Vilniaus kiemų ir gatvių detalės, ano meto kasdienybės absurdas.
Kinas nebuvo vienintelis Baro veiklos „baras“. Aktyvus jaunuolio domėjimasis alternatyviąja muzika dar tarybiniais laikais peraugo į plokštelių, vėliau kompaktinių diskų verslą ir tapo jo aistra. Ja Baras užkrėtė ir su tuo metu mažai kam žinomu už geležinės uždangos verdančiu muzikos pasauliu supažindino ne vieną bičiulį. Vėliau, net sau netikėtai, jis pradėjo dainuoti avangardinio pankroko grupėje „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“. Prekyba senomis knygomis ir Lietuvos menininkų darbais – pagrindinė Baro veikla, visą gyvenimą leidusi jam būti nepriklausomu žmogumi savo susikurtame pasaulyje.
Knygoje per Baro bičiulių, bendraminčių, sugėrovų ar tiesiog pažįstamų pasakojimus mėginama rekonstruoti kuo išsamesnį šios unikalios, nepakartojamos ir nevienalytės asmenybės portretą. Didžiąją knygos dalį sudarantys atsiminimai suskirstyti į tris dalis: apie Barą kaip apie žmogų (biografija), Barą „kinošniką“ (kino mėgėjo veikla) ir Barą „gražuolį“ (narystė avangardinės muzikos grupėje). Tačiau skaidyti ir struktūruoti tėra knygos sudarytojų poreikis – paties Baro gyvenime viskos sritys buvo organiškai susijusios. Vis dėlto būtent per kiną ir muziką Baras tapo gyva Vilniaus andergraundo legenda.
Baro gyvenimą bei kūrybą taip pat atskleidžia įvairiais laikotarpiais daryti interviu ir iki šiol niekur nepublikuota, 2003 m. jo rašyta autobiografija. Knygos pabaigoje pateiktas išsamus gyvenimo ir kūrybos datų sąrašas. Pasakojimą papildo vaizdai – nuotraukos, iškarpos, faksimilės, dokumentai. Dauguma knygoje publikuojamos vaizdinės medžiagos yra iš A. Baryso-Baro archyvo.
Knyga „Pasaulis pagal Barą” bus pristatyta Vilniaus knygų festivalyje 2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienį, 18 val. Nepriklausomą menininką Artūrą Barysą-Barą prisimins knygos sudarytojas Gediminas Kajėnas, knygos dailininkas Tomas S. Butkus, rašytojas Robertas Kondrotas ir Baro bičiulis Vygintas Medeiša. Renginys vyks VDA dizaino inovacijų centre „Titanikas”, Maironio g. 3, Vilniuje.
