Užkūrę didžiulį laužą, sukrautą iš spektaklių afišų, dekoracijų bei kostiumų, batų, skrybėlaičių, "bohemiečiai" atsisveikino su savo praeitimi.

"Visada buvome tie, kurie neprisiriša prie daiktų, bet gyvena idėjomis. Todėl šiandien sukūrę šeimos laužą, kaip ir visi išsikraustantys į naujas erdves, atsisveikiname su praeities jausmais degindami savo prisiminimus", - sakė į ateitį žvelgiantys "bohemiečiai".

Paklausus, ar neskauda širdies deginti relikvijai galintiems prilygti daiktams, režisierė D. Ibelhauptaitė prisipažino: "Skauda." Tačiau nepaliovė šypsojusis, nes kūrybinės komandos laukia naujas gyvenimo etapas.

"Susirinkome Užupyje neatsitiktinai. Prieš šešerius metus, kai susirinkome čia pirmą kartą, prie Vilnelės, buvome jauni ir gražūs. Ir elgėmės ne taip, kaip rimti operos solistai - basomis braidėme po šaltą upę. Tada neturėjome jokio įsivaizdavimo, kaip viskas bus. Dabar galime pasakyti, kad mūsų svajonės praaugo bet kokius lūkesčius. Mes pakeitėme klasikinės muzikos pasaulį. Ir padarėme tai, ko norėjome - operos menas tapo ne tik pramoga elitui. Juo susidomėjo ir jaunimas, - prie smilkstančio laužo kalbėjo režisierė. - Šiandien norime atsisveikinti su praeitimi. Kai iš paauglystės pereini į suaugusiųjų pasaulį, atsiranda daug nereikalingų daiktų. Mes jau nebesame tie paaugliai - jau užaugome. Todėl čia paskutinį kartą susirinkome kaip "bohemiečiai". Mūsų komandą papildys daug naujų veidų. Spalio 5-7 dienomis pristatome naujausią premjerą "Manon Lesko", kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Asmik Grigorian. Prieš šešerius metus prisimenu stovinčią kuklią mergaitę. Ji daug nekalbėjo ir labai įtariai į mane žiūrėjo. O geriausia, kai pasiūliau jai nušokti nuo dekoracijų. Ji pabalo - paaiškėjo, kad ji turi aukščio fobiją. Bet sėkmingai šokinėjo keturiasdešimt kartų."

A. Grigorian prisipažino, kad deginant spektaklio atributiką jai suspaudė širdį. "Šiame lauže dega visas mano pradėtas kelias. Tačiau kada nors turi ateiti nauja pradžia, kuri bus spalio 5 dieną. Vaidmuo "Manon Lesko" yra vienas iš brandžiusių vaidmenų. Nors mano gyvenime tai buvo viena sudėtingiausių rolių, - pasakojo operos solistė. - Turbūt esame aktoriai diletantai. Kai scenoje man reikia verkti, negaliu to suvaidinti, todėl verku tikromis ašaromis. Gyvenime retai verkiu, todėl naudojuosi pasitaikiusia proga scenoje."

Degant laužui, paslaptimis dalinosi ir solistas Vaidas Vyšniauskas, Tadas Girininkas, Sandra Janušaitė, Rafailas Karpis.

„Bohemiečių“ kuriami spektakliai tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu. Kūrybinė komanda per šešerius metus pastatė, R.Leoncavallo „Pajacus", Giacomo Puccini "Bohemą", Wolfgango Amadeus Mozarto „Užburtąją fleitą“, "Verterį", "Svynį Todą", XYZ, Piotro Čaikovskio "Oneginą", L. Janačeko "Katią Kabanovą", "Manon Lesko".

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)