Spektaklio režisierius Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Dainius Pavilionis, solistai Judita Butkytė, Jeronimas Milius, Deividas Norvilas ir kiti žada: šį kartą „Velnio nuotaka“ – ypatinga. Tai bus pirmasis miuziklo pastatymas profesionalaus teatro scenoje. Todėl jame publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių „Velnio nuotakos“ pusių.
Ragins ieškoti pasleptų prasmių
1972 metais Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurto pirmojo lietuviško miuziklo ekranizacija sulaukė begalinio žiūrovų dėmesio ir populiarumo. 2003-aisiais „Velnio nuotaka“ prisikėlė Vilniaus Vingio parke, vėliau – Panevėžio oro uoste, didžiųjų miestų pramogų arenose. Tačiau į profesionalaus teatro sceną iki šiol ji įžengusi nebuvo.
„Kai pirmąkart susidūriau su „Velnio nuotaka“, didžiausia mano svajonė buvo ją parodyti teatre. Bet, tiesą sakant, ilgą laiką neįsivaizdavau, kaip tą padaryti – teatro scenai ši medžiaga sunkiai pritaikoma. Atrodo, jog dabar mano svajonė išsipildys“, – džiaugiasi miuziklo režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Jakštas, šįkart jį statantis Klaipėdos valstybiniame muzikiname teatre.
Anot jo, „Velnio nuotakos“, kurią žiūrovai išvys uostamiesčio muzikiniame teatre, nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis. „Tai bus kardinaliai kitoks meninis produktas“, - akcentuoja režisierius.
K. S. Jakštas teigė spektaklyje sąmoningai atsisakęs tiesmukiškų simbolių. Jame bus daug metaforų, todėl publika turės galimybę susimąstyti ne tik apie žmogaus likimo vingius, bet ir apie mūsų tautos mentalitetą. „Žiūrovui ši miuziklo interpretacija sieks parodyti lietuvių liaudies kodą. Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas“.
Subūrė didelę komandą
„Tiek finansiniu, tiek ir teatro bei kviestinių atlikėjų skaičiaus ir užimtumo požiūriu, „Velnio nuotaka“ – didžiausia ir svarbiausia šių metų premjera, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. – Lietuvių autorių kūrybai mūsų teatro repertuare visuomet skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl džiaugiamės šiais metais galėdami žiūrovus pakviesti į nacionalinę bene geriausio lietuviško miuziklo premjerą“.
Apie spektaklio išskirtinumą byloja ir jo scenografija. Pažangi technika, kurią, anot miuziklo statytojų, sau leisti gali anaiptol ne visi teatrai – hidraulinės sistemos – padės scenoje kurti skirtingas erdves.
„Jų pagalba mes nukeliausim į dangų, atsidursim žemėje ir pasinersim į požemį“, – pasakojo režisierius.
„Velnio nuotakos“ scenografijos autorė dailininkė Kotryna Daujotaitė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje norėjo sukurti „švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas... Ir visa tai supanti balta plevenanti visuma...“
Kaip niekad didelę kūrybinę grupę subūrusiame spektalyje žiūrovai išvys ne tik daugumą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų, bet ir Girdvainio vaidmenį atliekantį Jeronimą Milių, Pinčiuko rolėje – Deividą Norvilą.
„Teatras neša prasmę, didelius ir gilius dalykus, todėl man jis yra visa galva aukščiau ir visada tikriau nei trumpalaikiai komerciniai projektai, – įsitikinęs Jeronimas Milius. – Kurdamas Girdvainio personažą teatre kai kurių dalykų savyje turėjau intensyviai ir nelengvai ieškoti. Priemiesčio berno tiesmukiškumas ir kartu nuoširdumas man, tikram miesčioniui, kurį laiką buvo tolimas. Kaip ir ta didelė emocijų amplitudė, kurią teko išgyventi – nuo džiaugsmingo paprastumo iki išprotėjimo“.
Atsižvelgiant į didelį publikos susidomėjimą, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre miuziklas „Velnio nuotaka“ dar keletą kartų bus rodomas rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.
