Būdamas politiniu disidentu, 1972 metais po pergalės Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje, V. Afanassievas paprašė politinio prieglobsčio (Sovietų sajungoje jam grėsė aštuoneri metai kalėjmo) ir liko gyventi Belgijoje. 1974 metais jis persikėlė gyventi į Versalį šalia Paryžiaus ir ėmė koncertuoti visoje Europoje, o taip pat Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje.
Jo repertuaro pagrindą sudaro Romantizmo epochos opusai. V. Afanasjevas ypač išgarsėjo F. Schuberto, L.van Beethoveno ir kai kurių kitų kompozitorių kūrinių interpretacijomis, kurios neretai laikomos neįprastomis, nes pianistas, kaip taisyklė, siekia maksimalios ekspresijos. Be to, V. Afanassievas atlieka ir yra įrašęs daugybę J. S. Bacho, J. Brahmso, R. Schumanno, M. Musorgskio ir F. Chopino kūrinių fortepijonui.
Atlikėjas taip pat koncertuoja ir kaip kamerinių ansamblių narys, yra grojęs su tokiomis įžymybėmis kaip Gidonas Kremeris, Miša Maiskis ir kt. Kartu jie išleido ne vieną kompaktinę plokštelę garsioje leidybos kompanijoje “Deutsche Grammophon”.
Pasirašydamas slapyvardžiu, V. Afanassievas išleido devynis romanus, iš jų septynis – anglų kalba ir dar du – prancūziškai. Jo knygos išleistos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Be to, V. Afanassievas skaitytojams pateikė penkis poezijos rinkinius, vieną novelių tomą, apsakymų rinkinį ir dvi pjeses. Jas inspiravo muzikiniai kūriniai: M. Musorgskio „Parodos paveikslėliai“ ir R. Schumanno „Kreisleriana“. Abiejose pjesėse V. Afanassievas imasi dvigubo vaidmens – jis yra ir pianistas, ir keturiomis kalbomis kalbantis aktorius.
