„Erelio“ humoras – kova prieš sustabarėjusią ideologiją

Tie, kurie pamena, kaip saulėtom vasaros dienom lėkdavo dulkėtomis gatvėmis pasikinkę „Ereliuką“ ar „Kregždutę“, turėtų atsiminti ir šio projekto užgimimą. Viskas prasidėjo dar tais laikais kai dekoracijas reikėdavo sutalpinti į „Žigulio“ bagažinę kartu su dviem magnetofonais ir garso kolonėlėmis, o patys kūrėjai pasakoja, kad prasidėjo viskas savame rate, draugiškai minint Teatro dienas. Jaunatvišku maksimalizmu spinduliuojanti idėja tuo metu panešėjo į legalų chuliganizmą – menu ir juoku pridengtą rezistenciją pilkai sovietinei kasdienybei. 

Anuomet pasirodymą stebėjusi „Tele-bim-bam“ kūrėja Neringa Čereškevičienė pasakoja: „Tai buvo visiškai naujas žingsnis lietuviško humoro srityje. Pamatyti „Erelių“ susirinkdavo pilnos salės, pilni Sporto rūmai. Tikrasis postkomunistinės visuomenės jumoras, sutelkiantis žmones aplink.“ Žurnalistė Laisvė Radzevičiūtė atsimena, kaip vieno pasirodymo metu, aktoriams uždainavus, salėje įsižiebė žiebtuvėlių ugnelės, tauta susiėmė už rankų – tai buvo pauzė tarp nenutrūkstamo juoko, bendrystės ir intymumo momentas.

Intymumas, erelis ir šizofazija – ką visa tai reiškia?

Kaip ir viskas šiame spektaklyje, taip ir išradingas pavadinimas turi gilesnę reikšmę. Žodį „intymus“ trupės vyrai aiškina pasitelkę lietuvių kalbos žodyną – „grynai asmeniškas, artimas, draugiškas, nuoširdus“. Tada, kai žmogaus gyvenimas turėjo būti viešas valdžiai ir kaimynui, kai propagandinės brošiūros skelbė „Buitis – ne privatus reikalas“, žodžiai „artimas“, „asmeniškas“ viliojo galimybe turėti šį tą tik sau, tik savo. 

Robertas Aleksaitis, paklaustas kodėl vis dėlto „Erelis“ ilgai nemąstęs, atsako: „Todėl, kad „Erelis“! Tai buvo spontaniškas sprendimas. Reikėjo pavadinimo ir greitai, o vėliau prilipo. Dar žinot, mes tokie vyrai...na tokie ereliai.“

Užmojai tikrai buvo dideli – statyti spektaklį cenzūros sąlygomis, važiuoti į gastroles, kai dekoracijos, magnetofonai ir kolonėlės turi tilpti į Žigulio bagažinę ir juokinti tekstais, primenančiais šizofaziją. Šį ir visus kitus dar neatskleistos reikšmės terminus sugalvojo patys aktoriai ir nuo to laiko skatina žiūrovą pačiam surasti jam paaiškinimą. Žodžiu, „Erelį“ supa tik paslaptys: klausimų daug – atsakymų mažai.

Tautos folkloras „Erelio“ lūpomis

Prieš 25 metus rodytame pastatyme aktoriai atliko 2 dalis, kurias sudarė opera-kantata „Brisiaus galas“ bei tautinis pokalbis-disputas „Sakmė pagal Juzą“. Tokių klasikų kaip Jonas Biliūnas ir Juozas Baltušis kūriniai „Erelių“ lūpose virsta humoristiniais muzikiniais projektais. Anuomet šalyje vyraujant agitbrigadiniam humorui, kai juoktis galėjai nebent iš savęs, „Erelis“ darė būtent tai – užsiiminėjo subtilia, aukštos prabos saviironija.

Sugrįžimo proga Intymi vyrų trupė „Erelis“ žada ne tik žiūrovų pamėgtus pasirodymus, tačiau ir visiškai naują dalį „Sigutė“. 

Intymios vyrų trupės „Erelis“ pasirodymas Druskininkuose vyks rugpjūčio 1 d., 19 val., Druskininkų sanatorijos „Eglė“ salėje.