Molėtų meras Stasys Žvinys sako: „Pasirinkome Vaidotą, nes jis turi žurnalistinės patirties, kūrybišką žvilgsnį ir atvirą požiūrį į Lietuvos istoriją. Be to, pristatydamas konkursui šią knygą, autorius įvardijo įdomių bendradarbių grupę: fotografus brolius Černiauskus, dailininkę Aistę Černiūtę ir čia gimusį rašytoją Marių Ivaškevičių, kurie objektyvumo dėlei knygoje pateikė savo nuomonę apie mūsų kraštą. Galiausiai, Vaidotas pats dalį savo kūrybinio laiko praleidžia čia, mūsų žemėje“, – sakė Molėtų vadovas.
Paklaustas, kuo ši knyga skirsis iš kitų proginių knygų apie Lietuvos miestus ir mietelius, V. Žukas sako: „Gal istorijos ir žmonių likimų paradoksais. Reikėjo į du šimtus puslapių sudėti tai, kas pagavu, netikėta ar siaubinga. Dėjau daugiau nei 300 nuotraukų, nes vaizdas kartais būna iškalbingesnis už tekstą. Daug čia yra nepublikuotos ikonografinės medžiagos iš privačių kolekcijų, daug bus nematytų kadrų iš įvairių Lietuvos archyvų, muziejų, dalis iš Izraelio“.
Knygos autorius V. Žukas pasakojo: „Svarbiausia, radau čia tokius ryžtingus ir laisvę mylinčius žmones, kad jų gyvenimai galėtų būti įkvepiantys filmų ar romanų kūrėjams. Pavyzdžiui, legendinė tarpukario mokytoja Malvina Valeikienė iš Giedraičių, tempusi 1920 m. iš mūšio lauko visus – ir sužeistus Lietuvos savanorius, ir okupantus lenkus – lietuvius vežė į Ukmergę, lenkus – į Vilnių. Arba Molėtų rabinas Bilickis ir žydų bendruomenės narys Ozuras, 1938 m. sveikinę į Molėtų šventę atvykusį prezidentą Antaną Smetoną. Knygoje yra fantastiška Kazio Daugėlos, šio įvykio liudininko, nuotrauka. Vien už šį pasveikinimą žydą Ozurą, Lietuvos kariuomenės savanorį, užėję sovietai suėmė kartu su visa šeima ir pakeliui į Sibirą vyresniuosius nužudė. O Molėtų rabinas netrukus užėjus naciams buvo nužudytas kartu su kitais 700 Molėtų žydų.“
Knygoje labai svarbi ir šviesioji katastrofos pusė – autorius surinko medžiagą apie dešimtis šio krašto šeimų, kurios gelbėjo žydus, slapstydamos ir rizikuodamos, siuntinėjo juos iš rankų į rankas. Pvz., dailininkas Antanas Jaroševičius, gyvenęs Karklynės kaime, porą metų slėpė žydaitę Esfirą Gutmanaitę. Kai pamatydavo laukais ateinančius baltaraiščius, jis žydaitę paslėpdavo savo bityne, viename iš avilių...
V. Žukas sako: „Molėtų kraštas kupinas nuostabių reiškinių ir žmonių. Juk šiame krašte yra tik keli upeliukai ir net 235 ežerai. Prieš 12 metų Luokesų ežero seklumoje buvo atrasta vienintelė Lietuvoje polinė gyvenvietė, kurios amžius – 7-6 a. prieš Kristų. Netoli Molėtų yra klasicistinis Arnionių dvaras, iš kurio kildinamos poezijos modernisto Guillaume’o Apollinaire’o šaknys, kur 19 a. pabaigoje dirbo Paryžiaus mokslų akademijos narys ichtiologas ir bičių mokslininkas Mykolas Girdvainis, ir kuriame iki pirmosios sovietų okupacijos dešimt metų vasarojo Vilniaus ir Varšuvos kabareto gražuolė, dainininkė Hanka Ordonówna-Tiškevičienė. Iš šio krašto kilo ir palaimintasis Mykolas Giedraitis, ir vienas didžiausių Lietuvos dvasininkų Teofilius Matulionis. Iš čia – ir paskutinysis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis“.
Knygos autorius sako nepateisinantis tų politikų, kurie savo regionuose užsako proginius, žvilgančius, bet menko skonio albumus. „Norėjau, kad mūsų knyga apie Molėtų kraštą būtų tarsi naujo kokybinio ciklo pradžia – aktualios istorijos, netikėtos ikonografijos, modernaus dizaino. Žinau, kad kiekviename Lietuvos krašte yra nuostabių kultūros, gamtos reiškinių ir didingų istorinių asmenybių – teigiamų ir neigiamų herojų. Svarbiausia, padaryti vertybinę atranką ir nepataikauti masiniam skoniui“.
Naujoji knyga „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“ oficialiai bus pristatyta Molėtų miesto šventėje birželio 30 d.
