Istorinės rezidencijos Celėje (Celje) - Senoji pilis (Stari grad) ir Kunigaikščių rūmai (Knežji dvor) yra susijusios istoriškai ir svarbios Slovėnijos bei Europos kultūrai. Abi rezidencijos pirmą kartą buvo paminėtos 1323 m., abi tapo jų savininkų - Celės grafų - politinės galios simboliu. Tiek pilis, tiek rūmai buvo labai apgriauti XVIII a. viduryje. Šiuo metu abi istorinės rezidencijos toliau renovuojamos. Senoji pilis ir Kunigaikščių rūmai yra įspūdingiausi rezidencinės architektūros pavyzdžiai Slovėnijoje.
Celės grafų dinastijos ir jų rezidencijų istorijoje būta paralelių ir tiesioginių sąsajų su Lietuva. Įdomu tai, kad Celės Senoji pilis ir Kunigaikščių rūmai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1323 m. Ši data svarbi ir Lietuvai - tais metais Gedimino laiške Vokietijos miestams pirmą kartą užrašytas Vilniaus vardas, o šio valdovo sutartyje su Livonija paminėta ir Vilniaus pilis.
Su Lietuva Celės grafai buvo susiję per giminės moteriškąją liniją. 1402 m. Ona Celietė (1381-1416), vienintelė Celės grafo Vilhelmo ir Lenkijos karalaitės Onos dukra, ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Jogailos. Ona tapo antrąja šio valdovo žmona, 1403 m. buvo karūnuota Lenkijos karaliene. Formaliai ji buvo ir Lietuvos aukščiausia kunigaikštienė. Tuo norėta sustiprinti Jogailos pozicijas Lenkijoje, nes Ona Celietė buvo anksčiau Lenkiją valdžiusios Piastų dinastijos paskutinio karaliaus Kazimiero Didžiojo vaikaitė.
Svečių iš Slovėnijos pranešimai su vaizdine medžiaga bus skaitomi anglų kalba ir sinchroniškai verčiami į lietuvių kalbą.
