Prieš šimtą metų, kai Tadas Stanislovas Vrublevskis pradėjo kurti savo biblioteką, joje buvo kaupiami ne tik senieji dokumentai, knygos ar atvirukai. Vrublevskis rinko viską, kas jam buvo įdomu. Daugiausia – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusius daiktus.
„Į jos sudėtį taip pat įėjo ir pačių įvairiausių dailės kūrinių, skulptūrų, medalių, monetų ir kitokių kultūros artefaktų rinkiniai“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Po karo meno kūriniai buvo perduoti kitiems Vilniuje veikusiems muziejams. Minint bibliotekos šimtmetį Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta paroda, kurioje pabandyta į vieną salę surinkti šiandien skirtinguose archyvuose laikomus Vrublevskių daiktus: vertingas litografijas, Riomerių giminės, Vilniaus veikėjų portretus, retas knygas ir net Tado Vrublevskio laidotuvių šilko juostas.
Pasak bibliotekos vadovo, labiausiai saugyklos nukentėjo, kai Vilnių 1939-aisiais užėmė sovietai. Iš bibliotekos rytų kryptimi išvežta didžiausia Vidurio Europoje masonikos kolekcija. Išliko tik keli masonų veiklą liudiję dokumentai, daiktai. Dingo ir dalis XVI-tojo, XVIII-tojo amžiaus lituanistikos rinkinių.
Ketvirtadienį prasidėsiančioje mokslo konferencijoje bibliotekininkai teigia ypatingą dėmesį skirsią Lietuvos dokumentinio paveldo užsienyje registravimui. Vrublevskių biblioteka ketina kaupti užsienio archyvuose esančių istorinių dokumentų kopijas.