Penkerius metus teatras egzistuoja be savo patalpų - OKT administracija panaudos pagrindais naudojosi tik nedideliu kabinetu LNDT. Tačiau praėjusią savaitę teatras pasiskundė, jog LNDT vadovybė išmeta juos į gatvę.
LNDT generalinis direktorius Vytautas Rumšas praėjusį penktadienį BNS sakė, jog "jie (OKT - BNS) jau turi kitas patalpas, tegu išsikrausto". Generalinio direktoriaus tvirtinimu, jei leistų ir toliau šiam teatrui pagal panaudos sutartį naudotis NDT patalpomis, jam grėstų nuobauda.
OKT steigėjai nėra savivaldybės ar valstybės įstaigos, todėl pagal Vyriausybės nutarimą, tokioms viešosioms įmonėms valstybinės įstaigos negali panaudos pagrindais suteikti patalpų.
Tuo tarpu OKT atstovai teigia kol kas negalintys kraustytis į savivaldybės suteiktas patalpas, nes joms reikia kapitalinio remonto.
OKT direktoriaus pavaduotojas Vygandas Juknelis trečiadienį BNS sakė, kad kol bus sutvarkytos gautos patalpas, teatras ketina prisiglausti ant Tauro kalno stovinčiuose Profsąjungų rūmuose - gaisro nenuniokoto pastato dalyje.
"Jie mums pasiūlė nemokamai pasinaudoti pora kabinetų. Mūsų santykiai su jais neblogi, kažkada repetavome ten savo spektaklį", - pasakojo V.Juknelis. Jis pridūrė, kad į Profsąjungų rūmus ketinama pradėti kraustytis šį penktadienį.
Vilniaus miesto vardą pelnęs teatras susiduria su dar viena problema - neturi salės, kurioje galėtų rodyti spektaklius. Salę OKT nuomojasi iš nacionalinio teatro, tačiau OKT direktorius Martynas Budraitis BNS ankščiau yra teigęs, kad kainos nuolat auga - jei pradžioje kainuodavo 1-1,5 tūkst. litų, tai dabar už vieną vakarą tenka mokėti apie 4 tūkst. litų.
"Kartais bilietai nepadengia spektaklio savikainos, nes reikia mokėti ne tik už salę, bet ir atlyginimus aktoriams, technikams. Iš rodomų spektaklių Vilniuje turime tik nuostolius - išlaidas padengiame tik už gastroles gautais pinigais. Tų gastrolių sąskaita spektaklius gali pamatyti ir Vilniaus žiūrovas", - tvirtino M.Budraitis.
OKT atstovų teigimu, šias problemas pavyktų išspręsti, jei Vilniuje, kaip ir visose Europos valstybių sostinėse, atsirastų moderni teatro erdvė, kurioje galėtų dirbti tiek Lietuvos, tiek užsienio režisieriai.
2004 metų birželio mėnesį Oskaro Koršunovo teatras, laimėjęs konkursą, trejiems metams pelnė Vilniaus miesto teatro vardą.