Vilniuje Anna Bronovitskaya skaitys paskaitą tema „Šiandienos atspindžiai Rusijos avangardo architektų vizijose“. Puikiai išmanydama istorinį porevoliucinės Rusijos architektūros kontekstą, autorė teigia, kad ateitis, kurią 1920-aisiais įsivaizdavo Rusijos architektai avangardistai, šiandien tapo mūsų kasdienybe.

Ir ne tik dėl technologinių galimybių, bet ir dėl to, kad daugelis tuo metu sumanytų architektūros idėjų atitinka šiandienos visuomenės poreikius. Todėl, profesorės nuomone, šie modernios visuomenės architektūriniai pirmtakai turi teisę būti labiau pažįstami ir saugomi.

Anna Bronovitskaya yra žinoma kaip Maskvos ir visos Rusijos moderniosios architektūros žinovė ir aktyvi šio laikotarpio paveldo puoselėtoja, tarptautinio modernizmo architektūros paveldo išsaugojimo komiteto (do.co.mo.mo.) Rusijos organizacijos generalinė sekretorė. Drauge su kolegomis ji parengė ataskaitą „Maskvos paveldas krizės situacijoje“ (2009 m.), kurioje išsamiai argumentuoja svarbiausiųjų Rusijos modernizmo architektūros šedevrų vertę ir išsaugojimo poreikį.
 
Profesorė yra žinomo dvikalbio (rusų-anglų k.) Maskvos architektūros vadovo „Maskvos architektūra 1920-1960 m.” (2006 m.) autorė. Knygą ji parašė drauge su savo mama, Natalija Bronovitskaya, taip pat žinoma architektūros istorike. Gide išsamiai pristatoma 109 svarbiausiųjų minimo laikotarpio architektūros objektų, kurie įpinami į patraukliai papasakotą permainingą (ne tik įgyvendintų, bet ir nerealizuotų projektų) šio miesto sovietinės urbanistikos istoriją.

Anna Bronovitskaya kuruoja trečią sykį vyksiančios Maskvos architektūros bienalės (atidaymas gegužės 23-iąją), devizu "Tapatybė", projektą - "TSRS prisistatymas parodų ansambliuose". Bus eksponuojamos parodų paviljonų projektų reprodukcijos, parodų kompleksų fotografijos, bei medžiaga apie išlikusius paviljonus kur 1923 metais vyko "Visos Sąjungos žemės ūkio ir amatų paroda" ir 1930-1970 metų laikotarpiu vyko "TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos" (ВДНХ).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)