Prieš metus pradėjęs dirbti Klaipėdos muzikiniame teatre jo vadovas Ramūnas Kaubrys sako, kad pasigedo svarbiausių specialistų: režisieriaus, dailininko ir dirigento. Pastarojo etatas laisvas iki šiol. Šiuo metu dirbančio vyriausiojo dirigento ir jo asistento tokiai kultūros įstaigai, pasak vadovo, nepakanka.
„Išties Klaipėdoje turime problemą, jog dažnas dirigentas, profesionalus dirigentas, labiau nori atvažiuoti ir atlikti vieną ar kitą programą, ją paruošti su mūsų kolektyvu ir išvykti. Išties ieškome dirigento, kuris atvažiuotų gyventi į Klaipėdą. Netgi galėtume padėti spręsti gyvenimo vietos klausimą“, – tvirtina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas R. Kaubrys.
Ieškodamas dirigento teatras paskelbė konkursą. Skelbimas pasirodė ne tik Muzikinio teatro, bet ir Darbo biržos tinklalapyje.
„Dirigentų Darbo biržoje nerasi tikrai. Gal šaltkalvių, gal tekintojų, gal mūrininkų ar šiaip statybininkų, bet dirigentų Darbo biržoje... Aš nesu girdėjęs tokių dalykų. Ir, žinoma, tenai jų neras. Bet čia galbūt kas nors turi linksmus plaučius Klaipėdoje ir paleido gandą kaip humorą, tai tada aš suprantu. Ir galėčiau tą žmogų pasveikinti, nes jis tikrai turi gero ir sveiko humoro“, – teigia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedros vedėjas prof. Juozas Domarkas.
Pasak R. Kaubrio, daugelio darbuotojų ieškoma per Darbo biržą, tokia Lietuvoje tvarka. Problemą teatro vadovas sako įžvelgiąs kitur. Jis pasigenda specialiai Muzikiniam teatrui parengtų specialistų: režisierių ir dirigentų.
„Reikia valdyti orkestrą ir rengti programą. Teatrinę programą, susijusią su Muzikinio teatro repertuaru. Reiškia, išmanyti Muzikinio teatro repertuarą, dalyvauti šito repertuaro kūrime ir vienokias ar kitokias programas parengti būtent muzikinio teatro specifikoje“, – sako R. Kaubrys.
J. Domarkas neslepia, kad per trisdešimt metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje neparengta nė dešimties simfoninių orkestrų dirigentų. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje yra tik trys orkestrai, todėl dirigentų paklausa nėra didelė.
„Mes negalime padaryti daug produkcijos, todėl, kad žmonės neturėdami, kur dirbti, yra nelaimingi. Arba jie turi išvažiuoti, arba spardyti kabinetų duris ir reikalauti darbo, kurio jiems niekas negali duoti, nes praktiškai nėra vietų“, – teigia J. Domarkas.
Bėdų, pasak profesoriaus J. Domarko, sukėlė ir aukštojo mokslo reformos. Pavyzdžiui, dirigentas, atėjęs mokytis simfoninio ir operinio dirigavimo, jau turi būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą – violončelininko, choro dirigento ar panašiai. Todėl mokantis simfoninio dirigavimo jam jau reikės mokėti už mokslą, kuris kainuoja iki 19 tūkst. litų per metus. Tai sau gali leisti ne kiekvienas.
