zero visibility corp. 1996 m. įkūrė Ina Christel Johannessen, kurios choreografinėse kompozicijose itin didelį vaidmenį atlieka scenovaizdžio dailininkų ir vizualiųjų menų atstovų kuriamas plastinis spektaklio vaizdas ir eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjų garso dramaturgija (jos spektakliuose beveik be išimčių skamba originalūs, tik tam pasirodymui norvegų ir užsienio kompozitorių kurti elektroninės muzikos kūriniai). Johannessen šokio spektakliuose deri meniškumas ir atvirumas pop kultūros įtakai, grynojo šokio estetika ir teatriškumas, o santūrų šokio dramatiškumą meistriškai keičia dinamiškos komiškos scenos.
Tarptautiniu mastu norvegų kompanija pagarsėjo 2003 m. pasirodžius spektaklį „tai – tik repeticija“, kuris įvairių šalių scenose buvo suvaidintas daugiau nei šimtą kartų. Johannessen šokio mokėsi prestižiniame Oslo Nacionaliniame scenos menų koledže, ilgą laiką laiką choreografė bendradarbiauja su Norvegijos Nacionaline šiuolaikinio šokio kompanija Carte Blanche, kurioje pristatė trylika darbų, jos šokio spektaklių pavadinimai puikuojasi daugelio žymių užsienio teatrų ir kompanijų repertuaruose Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Pernai menininkė sulaukė dar vieno savo talento įvertinimo: sukurti šokio spektaklį ją pakvietė visame pasaulyje pagarsėjusi švedų šokio kompanija Cullberg ballet.
Spektaklyje „(ne)įmanoma“ norvegų choreografė kalba apie amžinus tikrų ir nuoširdžių santykių kūrimo konfliktus ir paradoksus. Kūrėjų pasirinkta spektaklio forma – duetas, o meninė strategija – gundymas. Judesio, muzikos ir scenografijos grožis ir jautrumas čia veikia ne kaip statiškas paveikslas, o kaip bendras kūrėjų bandymas įtraukti žiūrovą į žaidimą įmanomais ir neįmanomais dalykais. Choreografės kuriamų šokio kompozicijų kalba tuo pat metu ir grubi (akrobatiška), ir švelni (poetiška), ir pagrįsta atskirų situacijų komiškumu.
Jau pirmosiose šokio spektaklio „(ne)įmanoma“ scenose tampa aišku – viskas čia yra (ne)įmanoma: moteris baltu tiuliniu sijonu sėdi pelenuose prieš kraujo raudonumo uždangą. Ji gedi? Palydi senąjį gyvenimą ar rengiasi tuoj prasidėsiančiam naujam? Esminiai gyvenimo prieštaravimai šiame norvegų šokio spektaklyje yra šalia vienas kito: gyvenimas ir mirtis, gedulas ir džiaugsmas, svetimumas ir intymumas.
Čia kalbama apie amžiną tikrų ir nuoširdžių santykių kūrimo konfliktą ir paradoksą. Kūrėjų pasirinkta spektaklio forma – duetas, o meninė strategija – gundymas. Judesio, muzikos ir scenografijos grožis ir jautrumas čia veikia ne kaip statiškas paveikslas, o kaip bendras kūrėjų bandymas įtraukti žiūrovą į žaidimą įmanomais ir neįmanomais dalykais.
Įspūdingu norvegų trupės zero visibility corp. spektakliu „(ne)įmanoma“ vilniečius ir sostinės svečius pasveikins Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, kurio programą šiemet sudarys daugiau nei dvi dešimtys Lietuvos ir užsienio kūrėjų spektaklių, šokio filmų peržiūrų, improvizuotų pasirodymų ir edukacinių renginių.
