Prieniškiai paveldėjo ir knygų lentynas, atkeliavusias iš Just. Marcinkevičiaus buto Vilniuje. Tiesiai iš poeto darbo kabineto. Tos lentynos jau sustatytos bibliotekos salėje, kur ateityje bus memorialinė Just. Marcinkevičiaus rinktų knygų ekspozicija. Lentynos, prikrautos knygų, knygelių, užima visą didokos salės sieną ir beveik siekia lubas.
Šalia lentynų, dešinėje pusėje, stovi ir iš poeto namų atvežtos metalinės kopėtaitės. Jos visada poeto kabinete būdavo pastatytos dešinėje pusėje. Jomis pasilypėdavo poetas ir jo šeimos nariai, kai norėdavo pasiekti kokią nors knygą iš aukštesnių lentynų.
O kairėje pusėje, tarsi poetas vis dar būtų tarp mūsų, stovi baltas medinis angelas ir tamsus Rūpintojėlis. Beveik per patį lentynų vidurį - poeto ir jo žmonos Genovaitės Marcinkevičienės nuotraukos.
Visos knygos, dar surištos mažais ryšulėliais, išrikiuotos tokia pačia skrupulinga tvarka, kaip ir Just. Marcinkevičiaus namuose. Išrikiuotos ne pagal grožį, svorį ar dydį, o pagal temas: lituanistika, istorija, filosofija, medicina ir t. t.
Centrinėje, tarsi garbingiausioje vietoje, - akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" tomai. Kitoje vietoje - Antano Juškos "Lietuviškos dainos", Mikalojaus Daukšos 1599 metų "Postilė". Dar kitoje vietoje - "Lietuvos Metrika (1427-1506)". Dar kitoje vietoje - filosofas Plutarchas bei kiti iškiliausi mąstytojai. Dešinėje pusėje, visai netoli kopėtaičių, prisiglaudusi knyga "Šeimos daktaras".
Just. Marcinkevičiaus knygų lentynos saugo ir pasaulio sakmes bei pasakas. Saugo lietuvių literatūros klasiką ir Stanislavo Moravskio parašytą "Nuo Merkinės iki Kauno".
Visas knygų bei kitų relikvijų sąrašas vos telpa į 93 lapus. Kai kurios rašytinės relikvijos parašytos rusų, vengrų, čekų, lenkų kalbomis. Bibliotekininkai ypač džiaugiasi poetui dedikuotomis knygomis.
Kaip sakė Prienų Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, tokios knygos pravers ir istorijos tyrinėtojams.
Iškart į akis krinta, jog kūrėjas ypač domėjosi lietuvių kalba, jos raida ir Lietuvos kultūra bei istorija. O kiek knygų apie paukščius, miškus, gamtą. Ir ši gamta ne užjūrio. Vietinė. Lengvai pamatoma pro gimtojo Važatkiemio langus. Ar skubant iš Važatkiemio vienkiemio į Alksniakiemio pradinę mokyklą. Skubant per lauką, pievą, mišką tiesiai prie Nemuno.
Poeto kuklumą išduoda ir pačios lentynos. Paprastos. Seniai sukaltos, o vėliau, kai knygų daugėjo, tiesiog dar pridurtos. Be jokio įmantrumo ar "elito" puošnumo. Be jokios interjerų ir baldų dizainerių pagalbos. Galbūt poetas tikėjo, jog knygos ir jų turinys savaime jo kabinetą puošia.
Prienų Just. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje ir jos 23 kaimo padaliniuose dirba 47 darbuotojai. Gautam Just. Marcinkevičiaus palikimui perimti sudaryta komisija. Teks sudaryti perimtų daiktų katalogą, kiekvieną daiktelį apžiūrėti, aprašyti pagal privalomus standartus, inventorizuoti. Visa tai bus sudėta į atskirą asmeninės Just. Marcinkevičiaus bibliotekos katalogą.
"Aprašysime kiekvieną knygą, - patikino D. Čepeliauskienė. - Lietuvos mokslų akademijos biblioteka perdavė mums sąrašą, šešis mėnesius dirbo, kol viską surašė ir į ryšulėlius suraišiojo. O mes dabar kiekvieną knygų ryšulėlį atsargiai atrišame, apžiūrime, darome aprašus. Bendravome su poeto žmona Genovaite nuo praėjusių metų gegužės. O šį mėnesį jau gavome poeto relikvijas. Esame be galo dėkingi poniai Genovaitei už pasitikėjimą mumis".
Pasak poeto žmonos Genovaitės, kai Prienų viešoji biblioteka pasiskelbė Just. Marcinkevičiaus viešąja biblioteka, jai iš karto buvo aišku, kam poeto biblioteka turi atitekti.
"Justino palikimas yra mano žinioje, aš esu ir leidybos paveldėtoja. Pirmiausiai susisiekiau su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Šios bibliotekos darbuotojos labai daug prie Justino bibliotekos dirbo. Jei dar viskas bus katalogizuota, tai Justino bibliotekos likimas bus labai gražus", - "Respublikai" sakė G. Marcinkevičienė.
