Pasak menotyrininkės dr. Eglės Jaškūnienės, Z. Kazėnas - tai menininkas, kurio kūrybinis universalumas neatitiko marksistinės ideologijos sampratos ir kurio personalija, atitinkamai, negalėjo būti viešinama. Plius tai nebuvo žmogus, siekęs socialinės karjeros, kuri suteiktų galimybę būti viešinamam dienraščių puslapiuose, gauti finansavimą kūrybos sklaidai ir pan.

Antra vertus, anot menotyrininkės, autoriaus lankstumas, kūrybiškumas ir begalinė energija leido kūrybinius impulsus realizuoti įvairiose srityse, nenusižengiant asmeniniams principams. Vienas tokių – fotoabstracijų realizavimas grafinio dizaino srityje. 7 dešimtmečio autorinių atspaudų (kalėdiniai atvirukai, kuriais menininkai keisdavosi Kalėdų proga), pirmasis abstraktus lietuviškas fotoplakatas, 9 dešimt. – pirmieji fotopano parodų apipavidalinimo srityje ir kt. projektai – tai naujovės lietuviško fotodizaino srityje.

Seimo rūmuose pristatyta paroda – tai dar viena Z.Kazėno kūrybiškumo demonstracija, įrodanti, kad kiekvienoje srityje (taikomojoje meninėje, žurnalistinėje), jis nestovi vietoje. Autorius ieško naujų raiškos, technologinių, pritaikymo ir kt. galimybių. Parodoje demonstruojami fotografijos darbai, sukurti naudojant specialią dirbtinio negatyvo formavimo techniką. Eksponuojami darbai sukurti nuo 7-ojo deš. iki mūsų dienų. Pirmosios fotoabstrakcijos – tai analogine technologija ( negatyvo – pozityvo) būdų fotografiniai atspaudai. Vėliausi – tai pirmųjų negatyvinių atspaudų kompiuterinės transformacijos, kuriose panaudoti 7 dešimtmečio negatyvai ir grafinių kompiuterinių programų transformacijos.

Parodą lankytojai kviečiami apžiūrėti balandžio 6 d. ir balandžio 13 d. atvirų durų valandų metu 11-15 val.

Zinas Kazėnas nuo 1972 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 1988 m. - laisvai samdomas fotomenininkas. Jis vienas pirmųjų pradėjo bendradarbiauti su leidyklomis ir išleido virš 600 proginių atvirukų, 240 plakatų, 33 kalendorius, 400 meninių vokų, iliustravo ir apipavidalino apie 60 įvairios paskirties bukletų bei knygelių, išleido autorinius fotografijų albumus „Palanga" ir „Kuršių Nerija".

Bendradarbiavo leidžiant knygas apie didžiuosius Lietuvos miestus. Fotomenininkas yra apkeliavęs daugybę tolimų, egzotiškų šalių: Havajus, Japoniją, Mauritaniją, Polineziją, Senegalą, Siriją, Pietų Afrikos Respubliką, Islandiją, Izraelį. Savo įspūdžius iš kelionių jis perteikia fotografijose ir tapybos darbuose. Kūrybos parodos surengtos daugelyje pasaulio šalių ir Lietuvos miestų.

1988-1991 m. Zinas Kazėnas buvo Sąjūdžio Informacinės Agentūros (SIA) fotografu. Fotografijose užfiksuotos akimirkos iš daugiau nei dviejų šimtų Sąjūdžio laikotarpio piketų, mitingų, akcijų. Per trejus metus fotografas apsilankė 250-tyje mitingų ir akcijų, vykusių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sukaupė daugybę medžiagos. Apie Nepriklausomybės atkūrimo įvykius Zinas Kazėnas yra surengęs net 78 fotografijos parodas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Didžiausios ir įspūdingiausios - Vengrijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Estijoje ir JAV. 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Z. Kazėnui suteikė meno kūrėjo statusą.

„Fotografikos" parodoje Seime pristatomi spalvoti abstraktūs dariniai žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno kūrybinėje dirbtuvėje ėmė rastis septintojo dešimtmečio viduryje. 1956 m. gavęs fotografo diplomą, jis jau buvo įtikėjęs universaliomis fotografijos išraiškos ir panaudojimo galimybėmis. Jau tada jį domino abstrakti grafikos ir spalvų dermė, sukurta fotografijos priemonėmis. Toliau sekė susidomėjimas praeito amžiaus trečiojo dešimtmečio Bauhauzo konstruktyvistinėmis idėjomis: jos apologeto Laslo Mogoly Nagyio ir menininko Men Rėjaus „bekamerinėmis" nuotraukomis. Tai buvo pirmieji „bendraminčiai", paskatinę tolimesnius kūrybinius ieškojimus.

Kaip ir daugelis to meto neideologizuotų meno formų, fotoabstrakcijos pasirodė visiškai „ne laiku ir ne vietoje" - tuometiniame lozunginių idėjų ir nepagrįstų iliuzijų pasaulyje jos paprasčiausiai buvo „ydingos". Aštuntame dešimtmetyje jai vietos neatsirado nei fotosalonuose, kur, pavyzdžiui, aukso amžių Lietuvoje gyveno meninio reportažo mokykla, nei dailės galerijose, kurias visur glumino perdėm „fotografiškas" darbų materialumas. Plačios erudicijos kultūros veikėjų A. Gedmino, J. Gudmono ir kitų iniciatyva fotografiniai eksperimentai prigijo plakatuose, iliustruotuose vokuose, įvairiuose leidiniuose, parodų apipavidalinime ir pan.

1986 m. Z. Kazėnas gavo kvietimą iš organizacijų „Taikus sambūvis" („Peacefull coexistens", Cape Cod, JAV) ir Nepriklausomų Žurnalistų Asociacijos  (Bostonas, JAV) surengti fotografikos parodą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai buvo didžiausia autorinė „Abstrakcijų" (fotografikos) paroda eksponuota Cape Cod, Bostone, Čikagoje, Vašingtone ir Vermonte. Havardo Universitete (Bostonas, JAV) iš tuometinės Sovietų Sąjungos atkeliavusios „Abstrakcijos" sukėlė nustebimo audrą. Šiandien Z. Kazėno darbus istoriškai tapatina su kompiuterine grafika, neatsižvelgdami į esminius „instrumentarijaus" skirtumus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją