Iki tol baletas didžiosiose teatro scenose buvo tik kaip operos papildinys. Tačiau į Paryžių keletą geriausių baleto šokėjų iš Rusijos atsivežęs S. Diagelevas vis tik įtikino vietos teatro vadovybę pasidalinti operos programa su baletu. Nors tiek prancūzai, tiek rusai manė, kad šis žmogus, skiriantis tiek laiko ir jėgų tokiam “nereikšmingam” reiškiniui kaip baletas, yra šiek tiek pamišęs. Savo idėjoms įgyvendinti S.Diagelevas pats ieškojo finansavimo ir iš rėmėjų rinko pinigus.
Bet jau po pirmojo sezono S.Diagelevo baleto programa pasiteisino – ši meno šaka parklupdė po kojomis netgi įnoringąją prancūzų publiką, o netrukus ir visą pasaulį. “Šimtmečio baletai” pelnė didžiausių ir įspūdingiausių XX amžiaus spektaklių vardą. Po “Šimtmečio baletų” premjeros Paryžiuje baleto menas suklestėjo visoje Europoje, o S. Diagelevo artistai išgarsėjo visame pasaulyje. Įdomu tai, kad nors S. Diagelevo dėka buvo reformuotas Europos baletas ir pelnė Rusijos teatrui pasaulinę šlovę, gimtinėje jo pastatyti spektakliai buvo parodyti tik po kelių dešimtmečių. Pats S. Diagelevas į tėvynę po 1917-ųjų revoliucijos taip ir nebegrįžo.
Balandžio 21 dieną Kauno “Žalgirio” arenoje Lietuvos publika pirmą kartą turės galimybę išvysti tris įspūdingiausius Maskvos didžiojo teatro ir Kremliaus baleto pastatymus - „Šecherezada“, „Fauno popietė“ ir „Poloviečių šokiai“, kuriuos pasaulis regėjo prieš šimtą metų. Į laikinąją sostinę keliais vilkikais bus atvežtos “Šimtmečio baletų” dekoracijos bei kostiumai. Vien pastarųjų – daugiau nei pusė šimto.
Kostiumų dizainerė Ana Nežnaja pasakojo, kad šiems spektakliams kurdama sceninius apdarus ji stengėsi laikytis istorinės linijos. Pasitelkdama to meto paveikslus, archyvinę medžiagą ir visos komandos profesionalumą, ji stengėsi atkurti prieš šimtmetį gyvavusias baleto madas. Taip buvo sukurti įspūdingiausi kostiumai bei dekoracijos, kurios scenoje padeda sukurti kvapą gniaužiantį įspūdį ir prikelti praėjusio amžiaus baleto dvasią.
