Dar prieš premjerą reklaminiai šūkiai žadėjo, kad opera išties bus intriguojanti savo atvirumu. Garsusis romanas apie moterį, pilną aistros vienam vyrui ir tuo pačiu nuodėmingą, trokštančią turtų ir grožio šlovinimo, privertė apsinuoginti ir pagrindinius operos solistus – Vaidą Vyšniauską bei Asmik Grigorian.
Operos metu jiems teko nuolat vienas kitą glamonėti, bučiuoti, suvaidinti meilės aktą, lieti aistrą ir jiems tai puikiai sekėsi. Premjerinis jaudulys pynėsi su prakaitu, puikiai išryškindamas veikėjų aistrą vienas kitam.
Dėmesį prikaustė ir žadėtas A. Grigorian pilvo šokis, akivaizdu, privertęs solistę gerokai parepetuoti specialiose šokio pamokose ir atėmęs ne tik jos, bet ir žiūrovų kvapą.
Kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius prisidėjo prie sceninės erotikos, sukūręs atvirus kostiumus. Tiesa, apnuogino jis tik pagrindinę solistę, kitas moteris aprengęs kontrastingai – ilgomis „art deco“ stiliaus uždaromis sukniomis, vyravusiomis prieš šimtmetį. V. Vyšniauską jis nurengė tik iki marškinių, kitus vyrus palikdamas su kostiumais.
„Per mažai nusirengė“, - po spektaklio pašmaikštavo vienas iš operos žiūrovų.
Operos scenografas, britų dailininkas Dickas Birdas, scenoje sukūrė dviejų aukštų statinį, nukeliantį į 1910-1914 metų industrinį Paryžių. Tas pats statinys tampa ne tik prabangiais namais, bet ir transformuojamas į stoties holą, kalėjimo požemius bei dykumą. Šviesas kūrė dailininkas Peteris Mumfordas, ir anksčiau ne kartą bendradarbiavęs „bohemiečių“ spektakliuose.
Operą dirigavo Gintaras Rinkevičius, anksčiau ištaręs: „Yra ten tokios muzikos, tokia dramaturgija, kuri jaudina kiekvieną suprantantį, jaučiantį ir turintį jausmus žmogų. Ta visa tragedija ir kažkoks melodinis grožis - visas tas dalykas skverbiasi į širdį“. Ir išties, opera labai jausminga, melodinga ir priverčianti įsijausti.
Opera „Manon Lesko“, kažkada įkvėpta benediktinų vienuolio Prevosto romano, pasakoja apie moterį su visais jos trūkumais. Ankstesniais laikais ją vadino nuodėminga ir galbūt todėl romanas buvo uždraustas. Šiandieną moteris, trokštanti ne tik meilės, bet ir pinigų, šlovės, yra tiesiog moteris su visais savo trūkumais. Įdomu nusikelti šimtmečiu atgal ir pajusti dvasią nuotaikos, kuri supo tokią moterį ir kokias kančias kainavo jos trokšimai bei svajonės.
Kažkada uždraustas romanas buvo toks populiarus, kad net trys XIX amžiaus kompozitoriai įkūnijo šią heroję savo operose. Vienintelė prancūzų kompozitoriaus Juleso Masseneto opera „Manon“ buvo pastatyta ir Vilniuje, dar senajame operos teatre J. Basanavičiaus gatvėje. G. Puccini „Manon Lesko“ laikoma pirmąja sėkminga šio kompozitoriaus opera, kurioje autoriui pavyko su pašėlusia itališka aistra nutapyti ištroškusios meilės, turtų ir kitų gyvenimo džiaugsmų Manon paveikslą.
Spektaklio premjeroje taip pat dainavo Laimonas Pautienius, Georgijus Onianis bei kiti.
Premjeros svečiai - nuotraukų albume:
Operos akimirkos:
Kadrai iš repeticijos:
