Nors sąvokos „modernumas“ ir „paveldas“ turi kardinaliai priešingas reikšmes: pirmasis veržliai žvelgia pirmyn, o antrasis siekia sustabdyti praeities akimirkas, šiandieninėje visuomenėje jie paradoksaliai egzistuoja drauge, kadangi paveldas nuolat jaunėja, o jo samprata kasdien grėsmingai plečiasi. Mūsų dienomis tapo sunkiau pasakyti ne kas paveldas yra, bet kas jis nėra bei nuspręsti, kaip elgtis su moderniųjų laikų palikimu.

Septintojo paskaitų ciklo, kurio kuratoriai yra architektas Lukas Rekevičius bei architektūros istorikė Marija Drėmaitė, tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuolaikinio elgesio su paveldu problemas, gilintis į „vertybės“ formavimosi mechanizmą ir daikto tapimo paveldu procesą.

Šia tema kalbės penki pranešėjai: ciklą kovo 29 dieną pradės Hamburgo HafenCity universiteto architektūros fakulteto profesorius Hartmut Frank vadovaujantis moderniosios architektūros istorijos tyrimams. Paskaitoje jis pristatys dviejų Vokietijų, atskirtų Berlyno siena, architektūrą, kuri verčia susimąstyti apie prieštaringų istorinių laikotarpių paveldo vertinimą ir likimą. Balandžio 5 dieną eseistas ir menotyrininkas Ernestas Parulskis savo paskaitoje žada svarstyti, ar gali gausus modernios architektūros palikimas virsti realiu ir visuomenei priimtinu paveldu.

Balandžio 19 dieną paskaitą skaitys Edinburgo universiteto architektūros paveldo profesorius Miles Glendinning, tarptautinės moderniojo paveldo apsaugos organizacijos (DOCOMOMO) urbanistikos ir kraštovaizdžio grupės pirmininkas. Savo publikacijose jis siekia suartinti dirbtinai atskirtas paveldo ir modernybės bei pastato ir architektūros sritis. Paskaitoje autorius sutelks dėmesį į didžiules valstybines masinės gyvenamosios statybos programas. Balandžio 26 dieną fotografas Frédéric Chaubin (Prancūzija) paskaitoje gilinsis į psichologinių veiksnių įtaką architekto estetiniam pasirinkimui.

Kūrėjas nuo 2003 m. domisi vėlyvojo sovietmečio architektūriniais „monstrais“. Keliaudamas po buvusias sovietinės imperijos respublikas jis sukaupė įspūdingų fotografijų rinkinį, kurio pagrindu išleisdo knygą CCCP: Cosmic Communist Constructions Photographed (Taschen, 2010). Ciklą gegužės 4 dieną užbaigs pranešėja iš Rusijos – Anna Bronovitskaya – architektūros istorikė, parodų ir renginių kuratorė, Maskvos architektūros instituto profesorė, architektūros žurnalo Projekt Rossija redaktorė, tarptautinės moderniojo paveldo apsaugos organizacijos (DOCOMOMO) Rusijos komiteto generalinė sekretorė. Paskaitoje pašnekovė argumentuos, kodėl moderniosios visuomenės architektūriniai pirmtakai turi teisę būti išsaugoti.

Visos paskaitos yra nemokamos. Renginiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje Vilniuje, ketvirtadieniais, 20.00 val.

Architektūros [...] fondas – nevyriausybinė organizacija, vienijanti daugiau nei 150 savanorių, organizuoja viešas garsių Lietuvos ir užsienio pašnekovų paskaitas, inicijuoja diskusijas Architektūros [aktualijų] fonde, rūpinasi visapusišku vaikų lavinimu Architektūros [vaikų] fonde, rengia architektūrines ekskursijas Architektūros [ekskursijų] fonde, taip pat leidžia leidinius, teikia kasmetinius Arno Dineikos vardo apdovanojimus ir stipendijas gabiausiems architektūros studentams.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją