Kaip Eltai sakė viešosios įstaigos "Brailio knyga" bendradarbis Vidmantas Stalgys, neregiams pritaikytoje knygoje buvo paliktas tik tekstas, nes architektūra neregintiems žmonėms sunkiau suprantama, be to, Brailio rašto leidiniuose labai sunku perteikti ikonografinius duomenis.

Pasak jo, paprastai po 80 puslapių leidžiamas ir apie kilogramą sveriančias Brailio rašto knygos dalis pirštais "skaityti" įgudęs žmogus įveikia per vieną ar pusantros dienos.

Šešių reljefinių taškų rašto sistemą, kasdienėje kalboje vadinamą aklųjų raštu, apie 1825 metus išrado prancūzas Louis Braille'is. Lietuvių kalbai Brailio rašto abėcėlę 1925 metais pritaikė Pranas Daunys, drauge su kitais aklaisiais iš Lietuvos pradėjęs mokytis Rygos aklųjų institute.

Pasak V. Stalgio, Brailio raštu išleistas knygas neregiai gauna ne tik Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje, bet ir jos filialuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Kitų miestų ir kaimų neregiai Vilniaus istoriją galės rasti kilnojamoje bibliotekoje.

Istorikas, pedagogas V. Drėma (1910-1995) dirbo Lietuvos dailės muziejuje, Paminklų restauravimo institute, Vilniaus dailės akademijoje ir visą gyvenimą kruopščiai rinko istorinę medžiagą apie kultūros paveldą, konsultavo restauratorius.

V. Drėma yra paskelbęs apie 300 straipsnių Lietuvos dailės ir architektūros istorijos klausimais, parašęs monografiją apie dailininką Pranciškų Smuglevičių, kitų veikalų. Jo triūsas įvertintas Nacionaline premija.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją