„Nesinorėjo paskęsti krinolinuose ir perukuose, pasakojant apie laisvos dvasios, fatališkos moters likimą”, – pasakoja režisierė D. Ibelhauptaitė. - Spektaklio veiksmas vyksta Paryžiuje, 1910-14 metais, kai atsirado art deco stilius, moterys išsilaisvino iš korsetų, ėmė puoštis kailiais, plunksnomis, savo pirmąją parduotuvę atidarė Coco Chanel. Šio laikotarpio savo operos spektakliuose dar nevaizdavome, tad bus proga prie jo pirmą kartą prisiliesti."

Įkūnyti savo fantazijas kuriant ankstyvojo art deco stiliaus įkvėptus, nepaprastai dekadentiškus kostiumus seniai svajojo ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, tad jis labai prisidejo pasirenkant periodą, į kurį bus perkeltas spektaklio veiksmas.
 
Stilistiškai tai vienas mėgstamiausių J. Statkevičiaus laikmečių kostiumų istorijoje, tad pasiruošimas “Manon Lesko” kostiumų kūrimui prasidėjo dar praėjusį rudenį. Peržiūrėta šimtai knygų, kurios sukrautos didelėmis šūsnimis užtvindė dailininko gyvenimą ir darbe, ir namuose. Iš jų semiamasi įkvėpimo ir tikrinamos istorinės detalės, kad susidarytų tvirtas pagindas kaip visada įspūdingai J. Statkevičiaus fantazijai unikaliai interpretuoti tą laikmetį.

Pirmas kostiumų kūrimo etapas - reikiamų medžiagų, kurios atspindėtų operos veiksmo laimetį, rinkimas - jau praeitas. Kątik iš Paryžiaus grįžęs dizaineris be kitų darbų ten rinko medžiagas būsimajam spektakliui. Dabar, kai gamyba jau gerokai įsibėgėjusi, atėjo antras etapas – kailių, papuošalų, aksesuarų rinkimas ir derinimas. Daugelis detalių atvyks iš Londono, kur dailininko draugai pagal jo nuorodas jų ieško. Unikalių to laikmečio dalykų bandoma surasti ir Lietuvoje.

J. Statkevičius pasakoja, kad “Manon Lesko” yra ypatingai daug darbo reikalaujanti opera: “Reikalingos labai brangios ir prabangios medžiagos, čia nieko neapgausi – Kongresų rūmų scenoje solistas yra labai arti žiūrovų. Suknelės ir paltai siuvami iš daugiau nei kelių medžiagų, dėliojami pamušalai. Labai daug visokių aksesuarų – turbanų, plunksnų, šimtai varlyčių, katiliukų, įvairiausių pirštinių, diržų, dirželių…”

“Bohemiečių” “Manon Lesko” pastatymui J. Statkevičius kuria apie aštuoniasdešimt kostiumų – vien pagrindinio vaidmens atlikėjai Manon bus kuriami net 7 skirtingi kostiumai. Manon partiją atlieka dvi solistės – Asmik Grigorian ir Sandra Janušaitė – vadinasi visko reikia dvigubai.

“Kiekviena moteris scenoje turi atrodyti pribloškančiai ir svarbiausia – unikaliai, skirtingai viena nuo kitos. O kur dar vyrai – jų kostiumai, batai bei kailiai…”, - pasakoja J. Statkevičius.
 
Nors kai kurie kostiumai jau paruošti matavimuisi, šiuo metu dar intensyviai vyksta pats kūrybinis procesas, todėl pirmiesiems choro artistams pasibeldus į duris, kostiumų maestro mus kultūringai išprašo: “Žiūrovams turi išlikti paslaptis ir stebuklas. Bus nepaprastai gražu, šitą aš galiu garantuoti. Visa kita pamatysite scenoje”.

“Džiugu, kad nepaisant milžiniškų finansinių suvaržymų ir riboto laiko, mes randame galimybes įgyvendinti visas beprotiškas idėjas“, - kalbėjo spektaklį ne tik režisuojanti, bet ir prodiusuojanti D. Ibelhauptaitė, pridurdama, kad Lietuvoje Dž. Pučinio operų buvo statyta labai daug – “Toska”, “Madam Baterflai”, “Turando”, “bohemiečiai” patys daug prisidėjo prie „Bohemos“ populiarinimo, tačiau būtent „Manon Lesko“ iki šiol niekas nebuvo pasiryžęs statyti.

“Tai mano dešimtas spektaklis, bendradarbiaujant su Juozu. Kaskart stengiamės daryti kažką naujo, dar nematyto. Retai gyvenime pasitaiko, kad randi sau taip artimą kūrybinę sielą, tai didelė dovana. Kūrybinių partnerysčių, kurios truktų kelis dešimtmečius, pasaulyje nėra tiek daug. Pagautas įkvėpimo Juozas yra idealus kostiumų dailininkas, nes jis kuria ne sukneles, o personažus, pasakoja jų likimus. Solistai visada laukia repeticijų su kostiumais, nes Juozas padeda jiems vizualiai įkūnyti visas jų mintis.” –pasakoja D. Ibelhauptaitė.

“O kostiumai, aišku, bus įspūdingi – juk turime reabilituotis po tarybinės komunalkės stiliaus “Onegine”, - kaip visada juokauja režisierė.

“Manon Lesko” - puiki drama, puiki muzika, įtaigi istorija ne apie praeitį, o apie dabartį, apie mus visus", - apibendrina D.Ibelhauptaitė, pristatydama naująjį "bohemiečių" spektaklį.