Šį ketvirtadienį publikai bus pristatyta komedija „Apie ką kalba vyrai“, kurioje dar spektaklyje „Striptizo ereliai“ save apnuoginę aktoriai (Juozas Gaižauskas, Gytis Ivanauskas, Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas), atskleidžia kiek gilesnę savo/vyriškąją pusę.
Užgesus salės šviesoms, publika pakviečiama į užmiesčio pirtelę, kurioje būtinai ant sienos kabo briedis, yra gėrimų baras, riogso minkštasuolis atsipūsti. Scenografiją kūręs lenkas Wojtekas Stefaniakas (pažįstamas iš sukurtos scenografijos spektakliams „Striptizo ereliai“ bei „Žirklės ) pasirūpino, kad vyrai pirtyje turėtų ir dešros, ir alkoholio, ir svogūnų, kurie visų akivaizdoje pjaustomi, priversdami aktorius pravirkti.
Nors spektaklio reklamoje išdidžiai rašoma, kad kostiumų autorius – Juozas Statkevičius, drabužių čia kiek mažoka. Su grakščiomis eilutėmis pasirodę vyrai, netrunka jas iškeisti į patogesnius chalatus ir rankšluosčius. Įsispyrę šlepetėmis jie atsipalaiduoja, tada ir prasideda didžiųjų apmąstymų valandos.
Naujajame teatro spektaklyje išnyksta riba tarp teatro scenos ir realaus gyvenimo. Aktoriai nuolat bendrauja su publika, jų klausia, į ją rodo pirštu ir laukia atsakymo. Personažai tarsi vėl išnyksta, kai jie pašaukiami tikraisiais aktorių vardais.
Moters dienos proga pristatoma premjera gali kiek nuvilti jautresnes sielas. Spektaklyje gausu keiksmažodžių, vyriškų juokelių, o moterys vadinamos bobomis, kekšėmis ir kitais ne pačiais gražiausiais žodžiais.
Spektaklyje vyrai atskleidžia daugybę savo silpnųjų pusių. Vidurio amžiaus krizė, nepasitikėjimas savimi, meilė ir kiti žemiški troškimai – vyrai pirtyje apsinuogina ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Ypatingas dėmesys čia, žinoma, skiriamas neištikimybei. Viena kitą veja skambios frazės, vulgarūs juokeliai, pasvaičiojimai, pavyzdžiui, apie Naomi Campbell. Nors atrodo, na, tikri kiaulės, kartas nuo karto pasigirsta ir ištikimybės gaidų.
„Gavau kažkokios mergos telefoną ir viskas jau įvyko, gali net neskambinti. Aš pasiūliau – ji sutiko“; „Ar reikia tikrinti žmonos telefoną? Paimi ir patikrini“; „Ar moterys nuo vyrų kažkuo skiriasi? Aišku, jos mums daug artimesnės už kokį, pavyzdžiui, pingviną“, – spektaklyje pasigirsta panašūs vyriškos logikos perlai.
Moterims atveriamos akys, ko jos turėtų vengti, pavyzdžiui, nebandyti išragauti pusę vyro patiekalo, jeigu jau restorane užsisako kiekvienas sau. Pasirodo, jie pastebi ir suragėjusius kulnus, ir ilgus kojų nagus, kurie taukši vaikščiojant. „Pažiūri į žmonos batą, o puse jo nunešiota – šleivoja, vadinasi! Bet ji juk turėtų būti tobula?!“, - štai tokie dalykai vyrams kelia nerimą.
Po penkiolika minučių trukusios pertraukos, kurią aktoriai praleidžia pirtyje šnekučiuodamiesi, šie prakalba kiek rimtesnėmis temomis – teatrą, kiną, knygas. Sakoma, kad vyrai – dideli vaikai ir čia jie dar kartą patvirtiną šią frazę. Netrukus pasigirsta ginklų šūviai, netrukus jie šoka, svajoja. Jie vėl vaikai, dainuoja savo mylimiausias dainas, vaidina Vytautą Kernagį, Marijoną Mikutavičių, Andrių Mamontovą. O ir apie meilužes nebereikia svaičioti, ir žmonas myli, ir ištikimybė lyg ir svarbi. Viskas gerai? Tad tegul jie sau kalba... Kol žmonos negirdi!
Komedijos režisierius - Olegas Šapošnikovas iš Latvijos, „Domino“ teatre pristatęs komedijas „Nuodėmių miestas“ ir „Radijo ereliai“.
2010 metais ši komedija, kurią sukūrė rusų komanda „Kvartet i“, virto didžiulio populiarumo sulaukusiu filmu, o jau po metų, 2011 metų gruodžio mėnesį, įvyko antrojo filmo premjera, kuri taip pat rodoma ir Lietuvos kino teatruose pavadinimu „Apie ką dar galvoja vyrai?“.
Išankstinės premjeros akimirkos ir svečiai:
