Kultūros įstaigų vadovai sako, kad Lietuva – vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, menininkams taikanti griežčiausias viešųjų pirkimų taisykles. Nacionalinės filharmonijos vadovės teigimu, jų metinė koncertų programa jau prieš metus parašu patvirtinama kultūros ministro. Nepaisant to, dėl viešųjų pirkimų įstatymo prieš kiekvieną koncertą įstaigai reikia vėl pildyti krūvą popierių ir aiškinti, kodėl kvietė groti vieną, o ne kitą žvaigždę.
„Kai priartėja koncerto diena, mes pildome popieriukus, kad, pavyzdžiui, dirigentą Domarką ar Pitrėną, ar Šerveniką pirkome dėl unikalių sugebėjimų. Niekur kitur pasaulyje taip nevyksta. Mes susigalvojame sau kažkokių darbų ir tvarką. Jei tų susigalvotų darbų gražiai neatliekame, t.y. neužpildome visų tų popieriukų, tai darome pažeidimus, už kuriuos mus baudžia įvairios institucijos“, – guodėsi Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
Koncertus rengiančios įstaigos suskaičiavo, kad ketvirtadalis jų darbuotojų vien pildo popierius viešųjų pirkimų tarnybai. Anot jų, dėl to valstybės išlaikomos kultūros įstaigos pabrangsta trečdaliu – tenka pirkti daug popieriaus, specialias brangias kompiuterių programas ir samdyti teisininkus.
„Mes norime menininkus pasiųsti į mokyklas ne pamokų vesti, o kurti kartu su moksleiviais, tačiau viešųjų pirkimų tarnyba tai laiko paslauga ir nori, kad mes vienu metu nupirktume visų 200 menininkų paslaugas ir juos pasiųstume į mokyklą. Mums net neleidžia jų pirkti atskirai, nors vieno menininko per 2 metus suma susidarytų daugiausia 6000 litų“, – aiškino Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.
„Mes tik žiūrime į įstatymą ir ką jis sako. Mes prižiūrime, kad jo būtų laikomasi“, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.
Menininkai reikalauja keisti viešųjų pirkimų įstatymą, kad jis nebebūtų taikomas kultūros ir meno įstaigoms. Viešųjų pirkimų sritį prižiūrinčios ūkio ministerijos vadovas sako nemanantis, kad kultūrininkams turi būti padaryta tokia išimtis.
„Visuomenei būdingas bendras jausmas, kad viešieji pirkimai – būdas vogti. Iš laikraščio skaitytojo perspektyvos, tokie renginiai kaip „Vilnius – kultūros sostinė“, visuomenės akyse neatrodė patys gražiausi. Štai, įsivaizduokime, koks nors menininkas kolega paklaus, kodėl nusamdėte vieną, o ne kitą menininką, ir apsiginti neturėsite kaip, sakysite, jog tai buvo meninis kultūrinis sprendimas“, – pastebėjo ūkio ministras Rimantas Žylius.
Ūkio ministras tik pažadėjo, kad jo kuruojama viešųjų pirkimų tarnyba rengs susitikimus su kultūrininkais ir žiūrės, ar galima pakeisti kokius nors įstatymo lydimuosius aktus arba rekomendacijas.
„Manyčiau, kad to yra per mažai. Mes čia galime konsultuotis ilgai ir be galo, ir niekas nejudės į priekį“, – sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Seimo komitetas įpareigojo ūkio ministrą iki balandžio parengti siūlymus viešųjų pirkimų įstatymui, atsižvelgiant į kultūrininkų reikalavimus. Menininkai sujudo po to, kai politinės partijos pradėjo reikalauti viešųjų pirkimų įstatymo netaikyti joms.
