Koncertą pradės Roberto Šumano vienintelės operos „Genovena“ uvertiūra. Pagrindiniu koncerto akcentu taps R. Šumano dramatiško likimo koncertas smuikui ir orkestrui d-moll. Vienas paskutiniųjų ir vienintelis koncertas smuikui ir orkestrui Šumano reprtuare, dedikuotas smuikininkui Jozefui Joachimui, nebuvo atliktas kompozitoriui esant gyvam ir liko nežinomas iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio.
Pagal paskutinę J. Joachimo valią, koncertas negalėjo būti atliktas viešai nepraėjus šimtmečiui po kompozitoriaus mirties. Visgi šią taisyklę sulaužė ir pasaulio dėmėsį į kūrinį atkreipė J. Joachimo dukterėčia, žymi smuikininkė Jelly d’Aranyi, kuriai savo kūrinius dedikavo B. Bartokas ir M. Ravelis. Oficiali koncerto premjera įvyko 1937 m. Niujorke, smuiko solo atliekant rumunų kompozitoriui ir smuikininkui Georgui Enescu.
Antrojoje koncerto dalyje skambės F. Mendelssohno – Bartholdy kūriniai - simfoniją nr. 4 „Itališkąją“ ir koncertinė uvertiūra nr. 4 „Gražiosios Melusinos maršas“.
Koncerto solistas venecijietis smuikininkas Domenico Nordio pažintį su smuiku pradėjo šešerių, šešiolikos laimėjo Tarptautinį smuikininkų konkursą “Viotti”, kuriuo žiuri pirmininkas buvo Yehudi Menuchinas. 1988 m., pirmasis Italijoje, pelnė “Eurovizijos” prizą, šio konkurso didysis finalas vyko Amsterdamo Concertgebouw ir buvo transliuojamas visoje Europoje.
Japonijos spauda smuikininką lygina su Itzaku Perelmanu, o Carnegie Hall scenoje D. Nordio išlydėtas dešimčia bisų. Muzikos kritikai akcentuoja du svarbiausius smuikininko bruožus – nepriekaištinga technika ir charizma.
D. Nordio koncertavo žymiausiose pasaulio salėse, tarp jų Londono Barbican Center, Paryžiaus Salle Pleyel, Tokijo Suntory Hall, Maskvos Čaikovskio konservatorijoje, Vienos Konzerthaus, Buenos Airių Colon Teatre, Milano La Scala, Ciuricho Tonhalle. Jo scenos partneriai - žymiausi Europos orkestrai.
