Nors J. Giraudoux pjesė parašyta vokiečių okupacijos metu, karas vyksta tarp taikių, grožiu ir meile tikinčių prancūzų gyventojų ir šiuolaikinių beširdžių verslininkų. Spektaklio žiūrovai išvysta juodus, kostiumuotus vyrukus, nusprendusius susprogdinti Paryžiaus aikštę, nes po ja teka naftos gysla.

Gėlių pardavėja, pagyvenusi grafienė, kavinės šeimininkas, berniukas ir kiti aikštę pamilę paryžiečiai sukyla prieš blogį.

Juokingai ir žaviai skamba jų meilė pasauliui, tarsi vaikai žaistų gėrio ir blogio kovą. Suplyšusiais drabužiais ir šilkine skarele pasipuošusi grafienė moko jaunuolį, kaip reikia būti laimingam nors ir pilką dieną. Pasirodo, tereikia atsikelti ir pirmiausia nukeliauti iki pašto dėžutės, kur tavęs tikrai lauks laiškas. Jame – sveikinimas su gimimo diena. Ir nesvarbu, kad jį pats išsiuntei iš vakaro, o gimtadienis – kas dieną.

„Visiems gyviems sekasi jau vien dėl to, kad jie gyvi“, „gimdamas žmogus jau žino, kas yra džiaugsmas“ - kiek vaikiškai, bet taip tikroviškai nuskamba žodžiai jaunuoliui, kurį bandoma išgelbėti nuo savižudybės.

Spektaklyje gausu juokingai absurdiškų scenų. Visų akivaizdoje kostiumuotas, idioto grimasa „pasipuošęs“ blogasis nušauna žmogų ir po akimirkos besišypsodamas padavėjo paprašo puodelio kavos su pienu. Na, silpnesnės, nes nuo stiprios širdis daužosi...

Spektaklyje netrūksta ir iliuzijos – vos patikėjus, kad kažkas nužudomas, žmogus atsikelia.

„Ir vėl viskas bus gerai“ atsiduoda ilgesiu kažkam praėjusiam, kažkam geresniam, kas nebesugrįš. Benamis prisimena nuostabų šiukšlių aromatą, kuris maloniai tvokstelėdavo šiltu bryzu, atidarius konteinerį žiemą. Anksčiau vietoj smarvės viskas kvepėdavo kvepalais, o dabar tik puvėsiais ir išmatomis. „Dabar šūdo išskiriama tiek daug“, - nostalgiškai prabyla ir kitas veikėjas, migruojantis kanalizacijos vamzdžiais.

Šis spektaklis - nuotaikinga, naivi, graži pasaka, kaip gėris kovoja prieš blogį, pilnas iliuzijų, prieštaravimų, minčių, kiekvienam žiūrovui suteikiančių kitokias prasmes. Po grožio ir linksmumo šydu slepiasi gili prasmė apie šiuolaikinio pasaulio problemas.

Nors pjesė parašyta prieš puse amžiaus apie kovą už laisvę. J. Giraudoux kalba apie kitokią laisvę – tokią, kurią būtų galima išsikovoti taikoje. Jis svajoja apie naują žmoniją, kuri verčiau ryžtųsi rizikuoti savo laime nei pasisakytų už destrukciją.

C. Graužinis yra pasakęs: „Be mažiausios abejonės teigiu, kad teatras turi būti įvairus ir visoks, išskyrus nuobodų. Visgi balsuoju už teatrą, kalbantį apie žmogaus sielą, ieškančią grožio".

J. Giraudoux darbai pasižymi ypatinga stilistine elegancija ir poetine vaizduote. Autoriaus kūryba teatrui apibūdinama kaip nepaprastai tiksli, siekianti parodyti klasikinio mąstymo dirbtinumą.

„Šajo pamišėlė“ ("La Folle de Chaillot"), kaip beveik visi rašytojo kūriniai teatrui, yra pasaka – čia visai kitoks pasaulis, čia oras grynesnis, magiškesnis, o prasmės gilesnės, tikslesnės, šis pasaulis ne toks banalus kaip tikrasis gyvenimas.

Spektaklyje žavi puiki aktorių komanda: Vytautas Anužis, Brigita Arsobaitė, Remigijus Bučius, Paulius Čižinauskas, Algirdas Dainavičius, Evaldas Jaras, Mindaugas Jusčius, Vytautas Kontrimas, Birutė Mar, Martynas Nedzinskas, Šarūnas Puidokas, Vilma Raubaitė, Vytautas Rumšas, Jūratė Vilūnaitė.