Dar vieną vasarį „Litexpo“ sales užplūdo žmonių minios, tikėdamosi naujų knygų, mažesnių kainų ir prasmingų renginių. Šįmet, be didesnių ir mažesnių Lietuvos leidyklų, mugėje dalyvaus ir per Baltijos šalių sostines keliaujanti Baltijos knygų mugė. Savo knygas, leidinius ir renginius čia pristatys apie 250 leidyklų iš 10 šalių, jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos.
Šiųmetinė Vilniaus knygų mugė skelbia: „Atversk pasaulį!“. Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti mugės misiją – skatinimą skaityti, įvertinti skaitymo ir knygos svarbą, teigiamą skaitymo įtaką visuomenei. Skaitymas – amžina vertybė. Tai – susipažinimas su dar neatrastu pasauliu, didžiausias nuotykis, į kurį leidžiasi ir jaunas, ir senas. Skaitymas skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda ugdyti dėmesio koncentraciją. Kaip teigė anglų politikas ir filosofas Fransis Bekonas, „knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“.
Šįkart į Vilniaus knygų mugę pažvelgėme akademiniu aspektu ir pasidomėjome, kokias knygas ir kokius renginius mugėje pristatys akademinės leidyklos. Apie tai, ar jos ieško naujų erdvių, kaip sukuria knygos vertę ir ieško profesionalaus skaitytojo, savo įspūdžiais pasidalijo kelių akademinių leidyklų vadovai.
Įvairovė gerai, bet kai kurios tendencijos – prastos
Jonas Balčiūnas, „Edukologijos“ leidyklos vadovas, teigė, kad jo leidykla kasmet dalyvauja Vilniaus knygų mugėje. Jam yra tekę dalyvauti Frankfurto ir Londono knygų mugėse: „Frankfurto ir Vilniaus knygų mugė – nepalyginami dalykai. Turbūt būtų nekorektiška šias muges – vietinę ir pasaulinę – lyginti.Vienas iš Vilniaus knygų mugės išskirtinumų yra kultūrinių renginių gausa. Šie renginiai daugiausiai skirti plačiajai visuomenei. Frankfurte ar Londone daugiau dėmesio skiriama patiems mugės dalyviams. Ten gausu diskusijų, seminarų, per kuriuos bendrauja ir leidybos verslo atstovai, ir autoriai. Žinoma, nepamirštami ir lankytojai.“
J.Balčiūno manymu, renginių ir pristatymų gausa papuošia Vilniaus mugę, tačiau jos lankytojai gali pasimesti tarp renginių margumyno, juolab kad patys renginiai vertintini nevienareikšmiškai: „Knygų pasaulyje yra tokia taisyklė – nėra tokios knygos, kuri neturėtų savo skaitytojo. Todėl įvairovė yra gerai, tačiau, kai įsivyrauja tam tikros tendencijos, kai nuo knygų lentynų į tave žvelgia vien burtininkai, raganiai, kerėtojai ir vampyrai, pasijunti nejaukiai. Vilniaus knygų mugė daugiau orientuojasi į masiškumą ir knygų prekybą, o Frankfurto mugėje yra svarbesni patys autoriai ir leidyklos.
Frankfurto ar Londono knygų mugę pavadinčiau savotiška knygų birža, į kurią susirenka knygų verslo specialistai iš viso pasaulio. Jie žino, ko nori, ir domisi leidybos tendencijomis bei naujienomis. Paprastai kalbant, jie atvažiuoja čia apsipirkti, bet perka ne knygas, o autorių teises leidybai metams į priekį, iki kitos mugės.“
Turi išlikti kuo daugiau specializuotų leidyklų
Leidyklos vadovo manymu, Vilniaus knygų mugė jau turi savo veidą. Mugės dalyviai ir lankytojai prie šio veido priprato ir nenorėtų, kad jis keistųsi ar būtų kitoks: „Abejoju, ar Knygų mugės turinys keisis. Vis dėlto rengėjams norėtųsi palinkėti, kad mugė būtų patogesnė lankytojams, nes kartais atrodo, kad ateini pasistumdyti minioje.
Čia galėtų vykti daugiau renginių, skirtų leidėjams, autoriams ir knygų verslo specialistams. Lietuvos leidybos versle pasigendu didesnės leidyklų įvairovės. Pagrindinę rinkos dalį užima kelios didžiosios leidyklos, kurios ir kuria leidybos madas bei skaitytojų skonį. Kaip jau minėjau, man atrodo, kad gerokai per daug yra vampyrų, raganių, kerėtojų ir burtininkų. Tai siaurina skaitytojų požiūrį ir pasirinkimą. Viena vertus, žmonės gauna tai, kas yra madinga ir populiaru.
Antra vertus, leidyklos pačios sukuria tas madas ir populiarumą. Ne paslaptis, kad knygos vertę sukuria pirmiausia autoriaus pavardė ir leidėjo įdėtos pastangos. Todėl žymių žmonių atsiliepimai, premijos, apdovanojimai, reklama ir paprasčiausi skandalai knygų vertinimui turi itin didelę reikšmę. Gali išleisti tikrai gerą knygą, bet, jei nesukursi jos vertės, ji gulės apdulkėjusi ir niekas į ją nekreips dėmesio. Norėčiau, kad knygų pasaulyje išliktų kuo daugiau įvairių specializuotų leidyklų, kurios sukuria tikrąją įvairovę ir galimybę skaitytojui rinktis tai, ko jis nori. Didžiosios leidyklos daugiausiai orientuojasi į masinius dalykus, o mažos linkusios ieškoti savito kelio. Tačiau išgyventi iš leidybos išleidžiant per metus keletą knygų yra sunku. Todėl Lietuvoje nuolat mažėja leidyklų.“
Skaitytojai turėtų kritiškai įvertinti tai, ką skaito
J.Balčiūno žodžiais, bene didžiausia blogybė, kuri įsišaknijo mūsų knygų pasaulyje, – tai išaugusios knygų kainos. Jos labai susiaurina skaitytojų galimybes įsigyti norimą knygą: „Dažnai girdžiu, kad turime mažą rinką, jog išleisti knygą nedideliu tiražu yra brangu. Taip, čia yra tiesos, tačiau, kai išleista knyga iš leidėjo pakliūva į prekybos tinką ir jos kaina išauga beveik tiek pat, kiek kainavo jos išleidimas, mano galva, tai nenormalu. Kenčia skaitytojai, leidyklos, visas leidybos verslas. Priežasčių, kodėl taip nutiko, yra daug. Tai – ne vien knygų pasaulio problema. Skaitytojams palinkėčiau daug skaityti, bet dar daugiau galvoti ir kritiškai įvertinti tai, ką skaitome.“
J.Balčiūnas teigė, kad tarp studentų neabejotinai populiariausios yra metodinės mokymo priemonės, tiesiogiai skirtos studijuojamam dalykui mokytis, o plačioji visuomenė daugiausiai domisi leidyklos išleistomis istorinėmis knygomis, pavyzdžiui, Jano Seredykos „Kunigaikštytė ir plikbajoris“, „Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje“, „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“. Jo žodžiais, kiekviena mugė būna ir tokia pat, ir vis kitokia, nes pristatomos naujos knygos ir autoriai – „akademinės leidyklos, kaip ir universitetai, kuriems jos atstovauja, yra labai skirtingos. Vienos specializuojasi ir orientuojasi tik į akademinę bendruomenę, sąlygiškai jas pavadinčiau technokratinėmis, kitos orientuojasi ne tik į siaurą akademinę auditoriją, bet išleidžia gana daug knygų, skirtų ir plačiajai visuomenei“.
Tarp akademinių leidinių – jaunųjų kūrėjų knygos
„Edukologijos“ leidykla ilgai vertėsi negrožinių dalykų publikavimu, bet ji norėtų savo ateitį sieti ir su grožine literatūra. Per šiųmetinę mugę bus anonsuojama Aurimo Novikovo, pirmosios knygos autoriaus, trumposios prozos knyga „Nemiegantys“, ir pristatoma poetės Ievos Astromskaitės poezijos knygelė „Dulkėm ir žiedlapiais“.
Pakalbintas A.Novikovas prisipažino bendravęs su keliomis leidyklomis, bet, jo manymu, jos į savo darbą žiūri kaip į rutiną: „Šita akademinė leidykla išsiskyrė savitu požiūriu – ji siekia pasitenkinimo, džiugesio. Pačią leidyklą pasiūlė pažįstama rašytoja Gintarė Adomaitytė – atėjau, ir patiko. Leidykla sumanė išleisti jaunųjų autorių knygas – buvo pirmosios poezijos knygos ir pirmosios prozos knygos pristatymai. Yra skirtingų interesų žmonių – matyt, atsirado tokių, kurie pasiūlė rinktis universalesnį kelią.“
A.Novikovas nesantis prieš Knygų mugės masiškumą – jam tik gaila, kai knyga tampa preke: „Pats Knygų mugės masiškumas yra tai, ko ir reikėtų. Į mugę ateina skirtingos socialinės padėties žmonės. Gerai, kai mugėje yra renginių ir intelektualesniam, ir paprastam skaitytojui. Knygų mugėje norėtųsi rasti knygas, kurių nepavyko gauti per visus metus. Norėtųsi, kad leidyklos daugiau susitelktų ties pačios knygos leidimu, o ne masiniais renginiais. Tie renginiai nėra aktualūs, nes, kai žmonių paklausi, kas gero vyksta, jie sako, kad nieko gero. Mugė turi patenkinti žmonių lūkesčius. Bet, jei viskas vyksta kaip pastaraisiais metais, kai renkiesi renginius, bet nenueini nė į vieną, tai nėra gerai.“
A.Novikovas pažįsta nemažai autorių, kurie siekia dalyvauti pirmosios knygos konkurse, bet dažnai nelaimi: „Manau, bėda ne ta, kad mums trūksta jaunų autorių. Bėda – valstybės viešųjų ryšių politika. Niekas nenori plėsti informacijos apie jaunus autorius. Pažįstu ne vieną autorių, kuris skelbia savo kūrinius arba internete, arba slepia stalčiuose. Bet lietuvių literatūros kokybiškumo rodiklis niekada nebuvo toks aukštas ir sensacijų tikėtis sunku. Mūsų valstybei trūksta suinteresuotumo. Matome problemas, bet nežinome, kaip jas spręsti. Blogai, kai jaunas autorius niekam nerūpi. Leidyklai jaunas autorius yra kaip X faktorius. Jauniesiems autoriams būna beprotiškai sunku praslysti su savo pirmosiomis knygomis, nes jie yra dar nesusiformavę, nesudarę nuomonės apie save, nesvarbu, kas tai būtų, poezija ar proza. Lietuvių autoriai kreipdamiesi į Kultūros ministeriją prašo paramos, bet tą paramą gauti yra labai sunku, nes dalyvauja tokie autoriai kaip Sigitas Parulskis, Tomas Venclova. O dar prieš tai reikia surasti leidyklą, kuri sutiktų spausdinti. Lietuvoje tik kelios leidyklos – „Versus aureus“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – leidžia jaunų autorių knygas. Dabar atsirado dar viena – „Edukologijos“ leidykla.“
19–metės Ievos Astromskaitės, Vilniaus universiteto kultūros istorijos ir antropologijos studentės, dainuojančios projekte „Driezhas“, manymu, pirmosios knygos išleidimas yra kaip kūdikio gimimas: „Tai – labai svarbus įvykis. Pirmiausia dėl didelio noro ir jauno nekantrumo, bet turbūt dar svarbiau – dėl didelės atsakomybės, kurią nejučia prisiimi su pirmąja knyga. Galbūt jos „gimimą“ galima lyginti su kūdikio gimimu. Na, bent jau aš panašiai jaučiuosi. Tarsi tai jau nebe mano vienos reikalas ir šituo „gimimu“ niekas negali baigtis. Žinoma, vėliau, skelbdamas savo kūrybą, šitaip negalvoji – galvoji apie kokybinį kūrinių rezultatą. Vėliau, matyt, savaime nori viską „įrėminti“ knygoje ir išleisti į pasaulį. Kai pradeda pildytis šitas noras, suvoki, kad tai turi būti daugiau nei vienkartinis leidinukas ambicijoms patenkinti.“
Jaunoji autorė, pradėjusi rašyti anksti, stengėsi gauti kuo daugiau kompetentingų žmonių kritikos: „Kreipdamasi tiesiai į poetus, siųsdama ir rodydama savo kūrybą pirmiausia jiems, gauni svarių žinių ir susitelki į kūrybą, o ne „prasimušinėjimą“ ir įrodinėjimą. Galbūt tai ir yra esminis dalykas, tiesiog dirbti. Labai svarbus man žmogus tapo poetė Daiva Molytė–Lukauskienė, kuri buvo pirmoji truputį pagyrusi ir gausiai skėlusi kritikos. Suteikusi „ėjimo į priekį“ ir didelio darbo impulsą. Ir „išmušusi“ iš galvos tai, jog REIKIA „prasimušti“. Turbūt nereikia apie tai galvoti apskritai. Nors gal aš klystu, gal man tiesiog pasisekė. Su leidykla aktyviau bendravome jau knygos išleidimo išvakarėse. Gerai, kad leidyklos darbuotojai geranoriški ir atviri, tai lėmė draugišką atmosferą ir nedalykišką bendravimą.“
Parodysime tai, ko skaitytojas nemato
Eleonora Dagienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos direktorė, teigė, kad šįmet jų leidykla pakeitė viziją: „Anksčiau mes, kaip ir kitos leidyklos, į Knygų mugę kviesdavome užsienio svečius, rengėme daugybę renginių. Bet šiais metais nutarėme atsigręžti į lankytoją, savo autorius ir skaitytojus – sukūrėme naują stendą, atspindintį knygos kelią nuo rankraščio iki skaitytojo, surengsime viktorinas, kuriose bus daug klausimų apie tradicinę ir elektroninę leidybą, redagavimą, maketavimą ir kt. Tiesiog maloniai pasisėdėsime, pabendrausime su lankytojais ir akademine bendruomene, per viktorinas įteiksime jiems praktiškų dovanėlių. Esu dalyvavusi Frankfurto ir Londono knygų mugėse ir galiu pasakyti, kad ten gautos dovanėlės labai maloniai nuteikia – jų parveži kolegoms, draugams, pažįstamiems, ir palieka gerų prisiminimų apie įvykusią šventę. Mūsų leidykla, pastebėjusi, kad Knygų mugės lankytojai tik chaotiškai laksto tarp gausybės renginių, nusprendė pakeisti savo leidyklos prisistatymą – parodysime tai, ko paprastai skaitytojas nemato. Pavyzdžiui, per keletą pastarųjų metų įdiegėme gausybę elektroninių sistemų: elektroninių knygų, recenzavimo, apsaugos nuo plagijavimo, leidybos administravimo, internetinę parduotuvę ir kt., kurios paprastiems skaitytojams yra nepastebimos, tačiau labai svarbios šiuolaikiškai akademinei leidyklai – visa tai, kas yra nematoma, atvaizduosime savo stende.“
Direktorė papasakojo, kad Knygų mugė jų akademinei leidyklai yra didelė šventė: „Tai – atotrūkis nuo kasdienės rutinos. Dirbame labai atsakingą darbą – leidžiame ir mokslo leidinius, ir knygas. Mūsų žurnaluose straipsnius publikuoja autoriai iš viso pasaulio. Rankraščių srautas yra didelis – pavyzdžiui, daugumos mokslo žurnalų turinys suplanuotas metams į priekį, ir atrenkame tik 30 proc. visų pateiktų rankraščių. Universiteto studentai mokosi iš mūsų vadovėlių ir ypatingą dėmesį turime skirti redagavimui, terminologijai bei kalbai. Be to, mūsų vadovėliai yra paklausūs ir tarp profesionalų – projektuotojų, konstruktorių, paveldosaugininkų.“
Norėtųsi, kad būtų kuo mažiau komercinio aspekto
E.Dagienės žodžiais, Frankfurto arba Londono knygų mugė ir Vilniaus knygų mugė – nepalyginami dalykai: „Mūsų mugėje matai didelį šurmulį, turgų, o Frankfurto knygų mugėje vyksta bendradarbiavimas – yra kelios dienos, per kurias dalyvauja tik profesionalai. Jie domisi leidybos naujovėmis, mezga naujus ryšius su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių. Tik paskutinę dieną gali prisirinkti knygų už dyką. Be abejo, man, kaip specialistei, Frankurto knygų mugė būna naudingesnė. Čia susitinki su leidėjais iš viso pasaulio – Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Singapūro, ir užmezgi daugybę ryšių.
Lietuvos knygų rinka yra nedidelė, ir mes, leidėjai, pažįstame vieni kitus – ir be knygų mugės galime susitikti, pabendrauti, pasidalyti naujovėmis. Vis dėlto norėčiau, kad mūsų Knygų mugė nebūtų tokia konservatyvi, kaip dabar, jog atsirastų gyvesnių ir dinamiškesnių stendų. Unikalios yra Vaikų dirbtuvėlės – nieko panašaus nesu mačiusi nei Londono, nei Frankfurto knygų mugėse. Taip pat norėtųsi, kad per Knygų mugę nebūtų pabrėžiamas komercinis aspektas. Neabejotina, Knygų mugė tai – šventė. Kai tik ji pasibaigia, įvertiname šių metų patirtį ir pradedame rengtis kitų metų mugei.“
"Atgimimas" rekomenduoja:
Vasario 24 d. 11 val. – interaktyvių pamokų modelio pristatymas. Per renginį stende bus pristatomas darbas su interaktyviosiomis lentomis – pagalba mokytojui per pamokas. Renginio vedėjas – leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas.
Vasario 25 d. 16 val. – rašytojo, filosofo Tomo Kavaliausko knygos „Pokalbiai apie Rytų Vidurio Europą po 1989–ųjų“ pristatymas. Dalyvauja prof. dr. Almantas Samalavičius; Lietuvos PEN centro prezidentas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Herkus Kunčius. Tai – pokalbių knyga, kurioje savo mintimis apie Rytų Vidurio Europą po 1989–ųjų dalijasi garsūs šio regiono profesoriai ir menininkai.
Vasario 26 d. 14 val. – Ievos Astromskaitės knygos „Dulkėm ir žiedlapiais“ pristatymas. Renginio vedėja – leidyklos „Edukologija“ atstovė Kristina Noreikienė. Dalyviai: poetė Ieva Astromskaitė, prozininkas Aurimas Novikovas, Valstybinio jaunimo teatro aktorės ir režisierės Janinos Matekonytės mokiniai, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė („Literatūra ir menas“).
Vasario 26 d. 15 val. – rašytojo Stasio Samalavičiaus knygos „Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose“ pristatymas. Renginio vedėjas – leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas. Dalyviai: prof. dr. Almantas Samalavičius, prof. dr. Aivas Ragauskas, dr. Krescencijus Stoškus. Leidinyje publikuoti istoriko dr. Stasio Samalavičiaus (1930–1992) svarbiausi moksliniai darbai ir neskelbti tyrimai XVI–XVIII a. Vilniaus miesto istorijos temomis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos knygos ir renginiai.
Vasario 24 d. 11 val. – M.Burinskienės, K.Jakovlevo–Mateckio, G.M.Paliulio ir kt. vadovėlio „Miestotvarka“ pristatymas. Vadovėlyje pateikiami miesto aplinkos sisteminio formavimo principai. Supažindinama su visų miesto inžinerinių problemų kompleksu ir jų sprendimo metodais.
Vasario 24 d. 16 val. – Boriso Melniko, Eugenijaus Chlivicko, Tomo Razausko, Vidos Pipirienės vadovėlio „Europos Sąjunga: plėtros procesai“ pristatymas. Vadovėlis skirtas Europos Sąjungos bei jos ekonomikos ir politikos studijoms, jame siekiama atskleisti Europos Sąjungos kaip tarptautinės tarpvalstybinės organizacijos veiklos įvairiapusiškumą ir sudėtingumą.
Vasario 24 d. 16 val. – Boriso Melniko monografijos „Transformacijų visuomenė: ekonomika, kultūra, inovacijos, internacionalizavimo procesai“ pristatymas. Monografijoje nagrinėjami šiuolaikinei visuomenei ir jos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui būdingi esminiai kokybiniai pokyčiai, dėsningumai, nauji iššūkiai.
