„Fluxus Ministerijos“ projekto globėjo Artūro Zuoko teigimu, grafičių gatvės meną reikia geriau pažinti, o paprasčiausios terlionės ant sienų, piktinančios gyventojus ir miestų tarnybas, klaidingai vadinamos grafičiais.
„Diskusijos, kur ir kaip galima piešti, tampa konfliktų priežastimi. Miestas nėra sterili ligoninės operacinė, todėl tinkamoje vietoje ir netikėtas grafičių piešinys ar gatvės užrašas mums primena, kad gyvename erdvėje, kur savo pareiškimą miestui bei pasauliui galima pateikti ir tokiu originaliu būdu“ – teigė Vilniaus meras A. Zuokas. Tiesa, pridurdamas, jog geriau tokios meno formos būtų suderintos su miesto valdžia.
Kaip teigė „Fluxus Ministerijos“ projekto vadovas Edgaras Stanišauskas, „Fluxus Ministerijoje“ savo kūrybai vietą rado įvairiausi menininkai – tarp jų ir grafičių piešėjai.
„Viskas prasidėjo nuo grafičių vasaros stovyklos, vykusios „Fluxus Ministerijoje“. Mes norėjome išpildyti visas pastato erdves, o grafičių menininkams trūko erdvių, kuriose jie galėtų legaliai atskleisti savo meną. Vėliau nutarėme visus darbus sudėti į vieną vietą, taip atsirado šis fotokatalogas“, – teigė E. Stanišauskas.
Šviežiai išleistame kataloge galima rasti per šimtą penkiasdešimt grafičių menininkų darbų – legaliai pieštų tiek „Fluxus Ministerijoje“, tiek kitose Lietuvos vietose. Visus darbus užfiksavo fotografai Akvilė Balsytė ir Dominykas Jonaitis.
