Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje nevyriausybinės organizacijos "Mažoji Lietuva" pirmininkas Vytautas Šilas, jo pavaduotojas Petras Cidzikas ir kiti renginio organizacinio komiteto nariai supažindino žiniasklaidos atstovus su konferencijos metu įvardytomis problemomis, jų kilme, referavo jų manymu įdomiausius pranešimus ir pristatė baigiamajame posėdyje priimtas konferencijos išvadas.
Organizacijos "Mažoji Lietuva" renginyje dalyvavo Karaliaučiaus krašto tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Vokietijos, kurie savo pranešimuose priminė baltišką šio krašto praeitį, tragišką jo istoriją, aptarė šiuo metu ten gyvenančių lietuvių problemas.
Pasak organizatorių, renginyje dalyvavo 22 pranešėjai iš keturių šalių, taip pat - atstovai iš Vokietijos, save laikantys išnykusių baltų tautos - prūsų - palikuonimis.
Garsiausiai konferencijoje skambėjo reikalavimas atstatyti lietuviškus ir prūsiškus vietovardžius Kaliningrado srityje, kurie buvo pakeisti, sričiai po Antrojo pasaulinio karo tapus Sovietų Sąjungos dalimi.
Renginio metu buvo siūloma kreiptis į Lietuvos ir Rusijos valdžios institucijas, jog Kaliningrado srityje būtų įamžintos svarbios su Lietuvos istorija ir kultūra susijusios vietos bei iškeltas į viešumą 1944-1947 metais Raudonosios armijos vykdytų masinių krašto gyventojų žudynių faktas.
Konferencijoje nemažai buvo kalbėta apie krašto lietuvių problemas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus pavaduotojas Steponas Kulbauskas kaip svarbiausias problemas minėjo lietuviškų mokyklų trūkumą, paramos iš Kaliningrado srities vietos valdžios institucijų trūkumą, toliau nuo sienos su Lietuva gyvenantys tautiečiai negali matyti Lietuvos televizijos kanalų ir klausytis lietuviškų radijo stočių.
Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės pirmininkas Algimantas Matulevičius konferencijos dalyvius supažindino su ekonominiais Lietuvos ryšiais su Kaliningrado sritimi. Pasak pranešėjo, Lietuva yra viena pagrindinių Kaliningrado srities ekonominių partnerių.
2000 m. Kaliningrado srityje Lietuva užėmė pirmąją vietą pagal bendrų įmonių skaičių. 2000 m. Lietuva investavo Kaliningrade 3,9 mln. JAV dolerių (15,6 mln. litų), tai - 79,8 proc. visų užsienio investicijų, ir įkūrė 32 bendras įmones.
Pasak A.Matulevičius, Lietuva turi ypač stiprinti bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi transporto srityje, kuris taps ypač naudingas, kuomet bus baigta Sibiro geležinkelio magistralės rekonstrukcija, leisianti žymiai padidinti krovinių srautus iš Vidurinės Azijos į Europą.
Kalbėdamas apie prekybinių santykių plėtros kliūtis, A.Matulevičius minėjo sukarintą Rusijos muitinių pobūdį ir ilgas norinčiųjų kirsti sieną eiles. Jo nuomone, būtina kuo greičiau imtis sienos kirtimo punktų ir muitinių modernizavimo.
Konferencijoje dalyvavęs tyrėjas Antanas Makštutis savo pranešime apžvelgė Kaliningrado srities ateities raidą besivienijančioje Europoje.
Pranešėjas, vardydamas geopolitinius ir ekonominius krašto privalumus, pirmiausia minėjo strategiškai svarbią Kaliningrado srities geografinę padėtį, būsimų ES narių - Lenkijos ir Lietuvos - kaimynystę, bent jau formaliai nustatytą Laisvosios ekonominės zonos statusą, pigią darbo jėgą ir jūrų uostą.
A.Makštutis taip pat atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį ir į srities plėtros kliūtis. Kaip tokias kliūtis jis įvardijo didžiulį Kaliningrado srityje sukauptą karinį potencialą ir Maskvos interesus pasinaudoti "Kaliningrado korta" priešinantis Lietuvos priėmimui į NATO.
"Krašto raida priklausys nuo jo ekonominio bendradarbiavimo su ES, bei ryžto integruotis į europinę erdvę", - teigė A.Makštutis, kalbėdamas apie regiono ateitį.
Daugiausia kategoriškų nuomonių renginio metu buvo išsakyta per diskusijas apie Kaliningrado srities statusą ir jos ateitį. Pabrėžta srities demilitarizavimo, sienų režimo supaprastinimo, muitinių darbo koordinavimo svarba.
Konferencijos pabaigoje priimtose išvadose Lietuvos politikai buvo raginami "nedelsiant imtis žygių, kad artimiausiais metais būtų sušaukta Potsdamo susitarimu numatyta tarptautinė konferencija Karaliaučiaus krašto statusui nuspręsti, kuri tai padarytų, įvertinusi Mažosios Lietuvos lietuvių reikalavimus ir Lietuvos valstybės interesus".
Lietuvos radikalūs visuomenės veikėjai nevengia pareiškimų, kad Lietuva turi "neabejotinų juridinių ir istorinių teisių" į šį kraštą, nes dalis jo "yra buvusios lietuvių ir kitų baltų tautų žemės".
Istorinė teritorija dabartinėje Kaliningrado srityje gavo Mažosios Lietuvos vardą, nes joje praėjusio tūkstantmečio pradžioje gyveno baltų gentys, o iki 18 amžiaus lietuviai sudarė gyventojų daugumą.
Lietuvą su šiuo regionu sieja seni kultūriniai ryšiai, tačiau Lietuvos valstybė jo niekada neadministravo. Sritis ilgai buvo pavaldi Prūsijai ir Vokietijai, o po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais Potsdamo konferencijoje šis kraštas buvo perduotas Sovietų Sąjungai.
Oficialusis Vilnius ne kartą yra atsiribojęs nuo kai kurių politikų pretenzijų į Kaliningrado sritį.