Klasikinio baleto gerbėjai norom nenorom lygino kiek kitokį „Gulbių ežero“ atlikimą. Šokėjų plastika ir grakštumas čia skleidėsi neįprastai. Ledas suteikė jiems greitesnį ir aukštesnį skrydį. Žvelgiant į nepriekaištingą baleto artistų laikyseną, nenorom pamiršdavai, kad šie atlieka baleto žingsnelius ant slidaus ledo ir tik vienas netikėtas nukritimas privertė trumpam tai prisiminti ir nusišypsoti.
Kiek neįprastai atrodė ir šypseną išspaudė ir keturių gulbių, susiėmusių rankomis, numeris. Nors pačiūžos suteikė šokėjoms sparnus, tačiau mažesnius žingsnelius atlikti buvo kiek sunkiau.
Stebino ir tai, kad mažame ledo „ežere“ vienu metu tilpo po dešimt, dvidešimt atlikėjų. Kaip šauniai jie sukosi vienas aplink kitą, nieko neužkliudydami.
Mažai dėmesio buvo skiriama scenografijai, kuri apsiribojo tik gražiu gamtos vaizdu ir kartais besikeičiančiu apšvietimu. Tiesa, šis kuklumas leido visą dėmesį sukoncentruoti į baleto ant ledo šokėjų pasirodymą.
„Gulbių ežeras“ – tai legendinis rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baletas. Istorija apie gulbių ežerą – senovinė vokiečių legenda, pasakojanti apie puikiąją princesę Odetą, kurią piktas burtininkas Rotbartas pavertė gulbe.
„Gulbių ežeras“ išsiskiria ne tik gražia meilės istorija, bet įspūdinga, kiekvienam iki širdies gelmių pažįstama muzika – tai Vladimiro Begičevo ir Vasilijaus Gelcerio libretai. Nors „Pramogų arenoje“ nebuvo gyvų instrumentų, tačiau kokybiškas garsas leido pajusti visą šio kūrinio malonumą.
Spalvingi, estetiški drabužiai, baleto ant ledo profesionalai, atliekantys sunkiausias figūras, muzika – viskas teikė pasigėrėjimą ieškantiems grožio. Pirmoji dalis nuteikė svajingai, antra – žvelgiant į sudėtingus šokėjų pasirodymus, privertė įsitempti, o finalinį šokį visi stebėjo su nuostaba. Jam pasibaigus salė atsistojo ir apdovanojo pasirodymo kūrėjus plojimais.
Ši baleto trupė yra vienintelė pasaulyje, rodanti klasikinio baleto spektaklius ant ledo.
Pirmą kartą žiūrovai baletą ant ledo pamatė 1967 m. Tuomet „Leningrado baletui ant ledo“ vadovavo choreografas Konstantinas Bojarskis. Jis buvo pirmasis, sugalvojęs ant ledo perkelti visą klasikinio baleto spektaklį. Pasaulinį pripažinimą Sankt Peterburgo baletas pelnė, kai jam pradėjo vadovauti Konstantinas Rassadinas.
Nuo 1995 m. Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo pradėjo rengti pasirodymus arenose ir operos teatrų scenose. Šiuo metu teatro repertuare yra garsūs klasikinio baleto kūriniai: „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Pelenė“. Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo kasmet pasaulyje surengia per 50 pasirodymų.
