Esą dabartinis – archeologijos kultūros vertybė – neapsaugoja šio unikalaus paminklo nuo niokojimų ir savavališkų statybų. Tačiau kultūros ministerijos atstovai sako, kad statuso keisti nėra jokio reikalo.
Netvarka – taip dvasininkai, vietos valdžia ir paveldosaugininkai apibūdina Kryžių kalną. Čia nuolat tempiami kryžiai iš kapinių, paminkliniai akmenys, juos įtvirtinant naikinamas archeologinis sluoksnis.
Prieš kelis mėnesius prasidėjo ir savavališkos statybos. Nugriauta keliolika metų kalne stovėjusi Marijos skulptūra, pastatytos akmeninės plokštės, iš raudonų plytų šalia sumūrytas postamentas.
„Norėtumėm, kad Kryžių kalnas įgautų sakralią išvaizdą ir kad žmonės, atvykę iš įvairių kraštų, tikrai galėtų pasidžiaugti, pasimelsti ir pašlovinti Viešpatį, kuris mirė ant kryžiaus. O dabar žmonių nuotaikos nėra geros, nes nepakankamai prižiūrim tą Kryžių kalną“, – teigė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
O tvarkos, anot Šiaulių rajono savivaldybės, nėra, nes Kryžių kalnas teturi archeologijos kultūros vertybės statusą, arba, paprastai tariant, jis tėra tik piliakalnis.
Savivaldybė prieš keletą metų patvirtino Kryžių kalno priežiūros taisykles, tačiau jos nėra pakankamai griežtos, kad apsaugotų paminklą nuo savivaliautojų. Todėl jau artimiausiu metu ruošiamasi kreiptis į kultūros ministrą su prašymu keisti Kryžių kalno statusą.
„Esant kitam statusui, turėtų būti ir visai kiti reglamentai – tvarkymo, priežiūros, kurie pagal Nekilnojamų vertybių apsaugos įstatymą turėtų būti nustatyti Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento. Tuomet mes žinotumėm, kaip reikėtų tvarkytis, kokią priežiūrą vesti Kryžių kalne“, – kalbėjo Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas.
„Kryžių kalnui yra suteiktas pats aukščiausias Lietuvoje įmanomas statusas. Jis kaip kultūros paminklas įrašytas į valstybinės reikšmės archeologijos, kultūros ir istorijos objektų sąrašą ir šito statuso tikrai nepakeisi. Aš manau, kad nėra jokio reikalo jį keisti. Remiantis net šiandien esama teisine baze, galima nustatyti reglamentavimą, kaip elgtis prie šito kultūros paveldo objekto“, – aiškina Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė.
Artimiausioje taryboje savivaldybė planuoja patvirtinti papildomas Kryžių kalno taisykles, pavyzdžiui, čia leisti statyti tik medinius kryžius.
Rajono meras neneigia, kad pakeitus Kryžių kalno statusą, mažiau tuštėtų ir savivaldybės kišenė. Dabar kasmet piliakalnio priežiūrai – takams tvarkyti, žolei pjauti, seniems kryžiams išvežti – yra išleidžiama keliasdešimt tūkstančių litų.
Tačiau tas daroma tik kartkartėmis, o nuolatinei priežiūrai ir apšvietimui, skaičiuojama, kiekvienais metais reikėtų apie 200 tūkst. litų.
