"Irenos sukaupta kraštotyrinė medžiaga jau tapo neįkainojamu vadovėliu ateities kartoms. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, jog Irenos darbas įkvepia pačias bendruomenes aktyviai domėtis savo tėvų ir senelių istorija bei tradicijomis ir patiems aktyviai pažinti savo krašto kultūrą", - pažymėjo R. Žakaitienė.
Šįmet auksinį jubiliejų atšventusi I. Seliukaitė yra baigusi Tverečiaus (Ignalinos r.) vidurinę mokyklą, studijavo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute (dabar universitetas), dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Penkiolika pastarųjų metų I. Seliukaitė vadovauja Lietuvos kraštotyros draugijai, yra leidinio "Mūsų kraštas" vyriausioji redaktorė, Etninės kultūros globos tarybos ekspertė. Nuo 1996 metų dirba Kultūros ministerijoje, yra Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė etnokultūrai.
Kraštotyrininkė paskelbė apie 100 straipsnių ir publikacijų Lietuvos etninės kultūros temomis, surengė keliasdešimt parodų apie liaudies menininkus ir kraštotyrininkus, kompleksines specialistų ir kraštotyrininkų ekspedicijas. Šių ekspedicijų dėka parengtas beveik 3 tūkstančių tomų archyvas, perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kartu su kitomis kultūros institucijomis Nacionalinis muziejus pristatė I. Seliukaitę garbingiausiai kraštotyros srityje J. Basanavičiaus premijai.
Ypač vertinga ir sisteminga pastarąjį dešimtmetį I. Seliukaitės surinkta medžiaga apie išnykusius kaimus, jos parašyti kino scenarijai, sudarytos lokalinės monografijos, tarp jų - neseniai pasirodžiusios "Tverečiaus kraštas", "Kuršėnai", "Adutiškio kraštas", "Šiaulėnai".
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet nuo 1992-ųjų už reikšmingiausius paskutiniųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.