Opera „Lietuviai“ yra ypatingas veikalas LNOBT istorijoje. Ji buvo rodoma 1991 metais, kai spektaklio pastatymas Vilniuje bei Čikagoje įkūnijo valstybės Atgimimo dvasią. Įspūdingas proginis pastatymas buvo sukurtas 2009 m. Trakų pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį. Tuo tarpu šia koncertine operos premjera teatro scenoje ketinama atgaivinti prieškario tradiciją, kai vasario 16-ąją ar jos išvakarėse Valstybės teatre Kaune vykdavo operų – ypač susijusių su lietuviška tematika – premjeros.

Žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 metais įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.

Kodėl italai ėmėsi kurti operą „Lietuviai“? Rašytojas ir libretų autorius Salvatore Farina, dirbęs įtakingai Riccordi leidyklai (kuri spausdino G. Verdi, G. Puccini partitūras), kartą perskaitė A. Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“ ir išsyk susižavėjo įspūdinga joje perteikta istorija. Juk ji atliepė tuomečius italų tautos laisvės siekius. Sukurti operą buvo patikėta garbiam kompozitoriui A. Ponchielli. Tiesa, libretą rašė ne idėjos autorius S. Farina, bet žurnalistas ir vienas „paklausiausių“ libretistų tuo laiku, Antonio Ghislanzoni. Vis dėlto operos populiarumą lėmė ne tik herojinis siužetas, bet ir puiki, daininga muzika, bel canto melodijos, ir, be abejo, šioje operoje dainavusios ryškiausios pasaulio operos žvaigždės.

Beje, „Lietuviai“ vasario 15-ąją bus dainuojami ne originalo kalba, kaip įprasta LNOBT scenoje, o lietuviškai. Drauge šis koncertinis operos atlikimas ženklina dar vieną naujovę Nacionalinio operos ir baleto teatro reperture. Vasarį ir kovą įvyks net trys koncertinės premjeros – vasario 15-ąją „Lietuviai“, kovo 2 ir 3 d. teatras publiką pakvies į koncertinį L. Bernsteino miuziklo „Kandidas“ atlikimą, o kovo 17 d. LNOBT scenoje skambės G. Verdi „Requiem“ su operos primadona Violeta Urmana.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją