Dalis šių leidinių priklausė žymiam tarpukario Lietuvos bei išeivijos istorikui, garsiosios „Lietuvos istorijos“ (1936) redaktoriui, profesoriui Adolfui Šapokai (1906–1961). Knygos sovietmečiu buvo išsaugotos, o dabar perduotos Valdovų rūmų muziejaus bibliotekai. Jos netrukus bus prieinamos naudotis visiems besidomintiesiems.
„Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje yra nemažai leidinių, kurių neturi jokia kita biblioteka Lietuvoje, – teigia institucijos direktorius dr. Vydas Dolinskas. – O vieno autoritetingiausių, pasaulio mokslininkų aukštai vertinamo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojo Mečislovo Jučo padovanotus leidinius laikome išskirtine dovana, kuri turiningai ir prasmingai praturtino Valdovų rūmų muziejaus bibliotekos rinkinius.“
Pasak V. Dolinsko, įdomus ir paslaptingas istoriko A. Šapokos bibliotekos knygų kelias iki Valdovų rūmų muziejaus lentynų. Tai 400 Lietuvos istorijos veikalų lenkų, rusų, vokiečių, lietuvių ir kitomis kalbomis, tarp kurių yra vertingų XIX a.–XX a. pradžios publikacijų. A. Šapokos knygas Kaune išsaugojęs asmuo, kuris pageidavo išlikti nežinomas, sovietiniais metais slapta pasiūlė prof. M. Jučui jas perimti bei toliau saugoti. Profesorius namo parsivežė apie 400 knygų, tačiau greitai sulaukė Valstybės saugumo komiteto (KGB) kvietimo atvykti į apklausą.
Kadangi M. Jučas tuo metu buvo bene vienintelis mokslininkas, sistemingai tyrinėjęs vien senosios Lietuvos istoriją, KGB nenustatė jokių galimų grėsmių ir leido pasilikti tuo metu jau emigravusio A. Šapokos biblioteką, tačiau prigrasino, kad profesorius niekam apie tai nepasakotų, knygų neskolintų, o naudotųsi jomis išimtinai savo tiriamajam darbui. Po ilgų dešimtmečių išsaugota A. Šapokos istorinės bibliotekos dalis kartu su gausia prof. M. Jučo biblioteka padovanota Valdovų rūmų muziejui.
Savo sutikimą, kad A. Šapokos knygos būtų padovanotos Valdovų rūmų muziejaus bibliotekai, atsiuntė Kanadoje gyvenantys profesoriaus anūkai Liana Šipelis ir Vitas Šipelis bei žentas Vitolis Šipelis. Dovanojimo dokumentus padėjo sutvarkyti A. Šapokos giminaičiai – Didžiojoje Britanijoje istorijos studijas doktorantūroje tęsiantis Mindaugas ir jo tėvas Gintautas Šapokos.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų biblioteka pradėta formuoti prieš keliolika metų Lietuvos dailės muziejuje ir Pilių tyrimų centre „Lietuvos pilys“. Šiuo metu jau sukaupta per 5 tūkst. knygų. Biblioteka yra viešai prieinama visiems Lietuvos žmonėms per LIBIS elektroninį katalogą, taip pat leidinius galima skaityti ir pačioje Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje.
Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje kaupiama speciali, mokslinė literatūra apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją, Europos architektūros paminklus ir istorines rezidencijas, archeologiją bei istorines asmenybes, kultūros ir meno raidą, muziejų veiklą, taip pat istorinių šaltinių publikacijos. Savo asmenines bibliotekas arba jų dalis Valdovų rūmų muziejui jau yra padovanoję archeologai habil. dr. Adolfas Tautavičius, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, architektūros istorikai dr. Napalys Kitkauskas, prof. Stasys Abramauskas ir paveldosaugininkas Vytautas Paulaitis. Muziejaus darbuotojai nuoširdžiai dėkoja visiems bibliotekos rinkinių gausintojams.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 metais. Kol vyksta atkuriamų rūmų statybos darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūros erdvėse.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai radiniai yra kruopščiai registruojami, konservuojami ir restauruojami. Jų, kaip ir kitų Valdovų rūmų muziejaus vertybių, rinkiniai formuojami atsižvelgiant į istorines paveldo išsaugojimo realijas, numatytas institucijos funkcijas ir būsimų ekspozicijų turinį. Per ketvirtį amžiaus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekamus nuoseklius tyrimus buvo sukaupta daug ir itin vertingų radinių bei kitos istorinės medžiagos, kuri šiandien verčia koreguoti ir netgi perrašyti Lietuvos ankstyvosios mūro architektūros, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko epochų istoriją, naujai pažvelgti į valdovo dvaro gyvenimo ir kultūros raidą.
