Pašėlusią katinų gaują vaidina puikiai visiems pažįstami aktoriai Audrius Bružas, Ramūnas Cicėnas, Leonardas Pobedonoscevas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas ir Balys Latėnas.
Daugiau nei dešimtmetį besibičiuliaujantys vyrai tikino, kad darna ir tarpusavio supratimas tarp aktorių yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris leidžia aktoriams scenoje ne tik sėkmingai vaidinti, bet ir improvizuoti. „Tarpusavio darną esame pajautę jau seniai. Mes esame vieni kitų patys pirmieji sutuoktiniai. Drauge vaidiname ir esame pažįstami kone 14 metų. Mūsų net asmeniniai santykiai tiek nesitęsia, kiek tęsiasi mūsų santuoka teatre“, - juokėsi V. Rumšas jaunesnysis.
DELFI portalui papuolus į spektaklio „Mama Katinas“ užkulisius iš karto po pirmosios spektaklio dalies, aptinkame linksmai nusiteikusius ir savo pasirodymą aptarinėjančius aktorius. Šalia jų stoviniuoja ir savo pastebėjimais su aktoriais dalijasi spektaklio režisierius Evaldas Jaras.
Anot režisieriaus E. Jaro, šis spektaklis yra kitokio žanro, nei kiti vaikiški spektakliai. Jis stengiasi peržengti vaikiško spektaklio rėmus ir parodyti kitą suvokimą, kaip gali atrodyti spektaklis vaikams.
„Visų pirma, šis spektaklis yra kitoks, nes jame neskamba jokios dainelės, nevyksta jokie šokiai, kas yra įprasta vaikų spektakliuose. Spektaklyje akcentuojamas dėmesys į pačią istoriją, kuri yra visų svarbiausia. Manau, svarbu, kad vaikas neįprastų matyti spektaklyje tik šokius ir daineles. Spektaklio esmė ta, kad vėliau jie suaugę spektakliuose neieškotų miuziklų ar šiaip šou renginių, kurių apstu šiandien pas mus ir taip“, - E. Jaras.
Anot E. Jaro, spektaklis, kuriame pasakojama apie tėvų netekusią žuvėdrą, kurią augina ir moko skraidyti katinai, bus rodomas gana dažnai, todėl kai kuriuos spektaklio vaidmenis atlieka du aktoriai. Pavyzdžiui, pulkininką vaidiną Ramūnas Cicėnas ir Jokūbas Bareikis, o Vytautą Rumšą, kuris vaidina vieną iš katinų gaujos atstovų kartkartėm pakeis Tomas Kliukas.
Apie tai, kaip turėtų jaustis aktorius po spektaklio, E. Jaras taip pat turi savo poziciją. Aktorius pavargęs – aktorius laimingas, tai yra nenuginčijama tiesa“, - kalbėjo režisierius.
Pasiteiravus aktorių, kaip šie vertina patį spektaklį ir darbą su nauju režisieriumi jų teatre, V. Rumšas buvo atviras.
„Džiaugiuosi, kad nereikia vaidinti per prievartą. Yra tokių spektaklių, į kuriuos ateini ir galvoji, jog nesinori vaidinti, nepatinka. Gal neįvyko dialogas tarp režisieriaus ir aktoriaus, gal aktoriai kažko nepadarė. Tačiau čia to tikrai nėra. Su režisieriumi Evaldu santykiai yra puikūs, visų pirma jis yra aktorius, todėl jis puikia supranta ir mūsų darbą. Todėl lengvai randame bendrą kalbą“, - atviravo aktorius.
DELFI pasidomėjo ir kokios emocijos aplanko aktorius, vaidinant vaikiškame spektaklyje. Šis spektaklis yra džiaugsmingas, niekas nemedituoja prieš pasirodymą scenoje,o priešingai - yra energingai ir gerai nusiteikę. Spektaklį vaikams, norisi suvaidinti nuotaikingai. Kita vertus, kartais yra sunku, nes reikia vaidinti dieną, o pats organizmas yra pripratęs pasiekti didžiausią aktyvumą tik vakare ar antros dienos pusėje, bet, manau, kad galima priprasti“, - kalbėjo V. Rumšas.
Tai, kad įdomi ir spalvinga trisdešimtmečių karta, gali savo energija pavergti ne tik vaikus, bet ir su jais atvykusius tėvelius, įsitikinome patys. Kaip ir žadėjo spektaklio kūrėjai, šiame spektaklyje mažųjų tėveliams nuobodžiauti tikrai netenka, o humoro dozė su tam tikru pamokomuoju moralu, gali priversti suklusti ne tik vaiką, bet ir suaugusį.
Paties spektaklio „Mama katinas“ metu atsiveriančios vaiko fantazijos prasiveržia akimirksniu. Jeigu kiekvienas suaugusysis tik po spektaklio išlieja savo emocijas ir išsako savo verdiktą, tai čia jo laukti ilgai nereikia. Spektaklio metu vaikų emocijos ir klegesys liejasi pro kraštus po kiekvieno išraiškingesnio ar labiau intriguojančio siužeto, kurių šiame pasirodyme apstu. Tai užkrečia ypač gera nuotaika.
Verdiktas vienas - uodeguotų mafijozų gauja, kurioje susibūrę šaunieji Mažojo teatro jaunosios kartos vyrukai, meistriškai įkūnija „pilnakraujus“ personažų charakterius ir dviejų dalių spektaklyje neleidžia žiovauti nei mažiems, nei dideliems.
