"Tris aukštas moteris", pelniusias prestižinį "Pulitzer" apdovanojimą, Amerikos kritikai pavadino viena emocionaliausių E.Albee'io pjesių.
Kaip pranešė Vilniaus mažasis teatras, šis kūrinys - aštrus, negailestingas, ironiškas, bet kartu užuojautą ir tarpusavio supratimą provokuojantis žvilgsnis į žmogaus kelią nuo vaikystės iki paskutiniųjų dienų. Beje ši pjesė, kaip ir kiti E.Albee'io kūriniai, balansuoja tarp sutirštinto realizmo ir juodosios komedijos riba.
"Trys aukštos moterys" prasideda kasdienišku pokalbiu tarp trijų skirtingų kartų moterų, kurios susitinka ligoninės kambaryje. Kiekviena iš jų išgyvena asmeninio gyvenimo lūžį, išsako savo nuoskaudas ir nusivylimus, kuriuos dramaturgas vaizduoja su skaudžia ir aštria ironija.
Antrajame veiksme tos pačios trys aktorės vaidina skirtingus vienos moters gyvenimo tarpsnius. Jų barniai virsta intymiais pokalbiais apie gyvenimą, meilę ir praradimo neišvengiamybę.
Pagrindinės pjesės herojės A prototipas - dramaturgo įmotė, su kuria juodu siejo neįprasti, sekinantys santykiai.
"Kai nusprendžiau sukurti tai, kas vėliau tapo "Trimis aukštomis moterimis", žinojau, ne ko noriu, bet ko nenoriu. Žinojau prototipą - savo įmotę, kurią pažinojau nuo kūdikystės iki jos mirties, ištikusios po šešiasdešimties metų. Mes mokėjome padaryti vienas kitą labai nelaimingą, ir tai truko metų metus", - pjesės įžangoje pasakoja E. Albee.