Susitikimas su ištikimiausiais gerbėjais, perpildžiusiais puošnią Rusų dramos teatro, o kadaise buvusio Operos teatro salę, prasidėjo stilizuotu šeimyninio nuotraukų albumo vartymu. Geras penkiolika minučių matėme kaip augo, brendo, tarnavo kariuomenėje, kūrė vaidmenis teatre ir keliavo žymusis aktorius.
Kiek vėliau, nešinas gitara, į sceną įžengė ir pats vakaro kaltininkas, kuris, žaismingai pasakodamas smagias istorijas, atliko savo kūrybos balades. Ypač smagiai salę nuteikė pasakojimas apie tai, kaip atlikėjas bandė būti modernus ir nusprendė keliaudamas Vilniaus senamiesčiu, naudojantis mobiliuoju telefonu ir ausinėmis, pasiklausyti jaunimo mėgstamos radijo stoties, kurios pavadinimas susideda iš vienos raidės ir vieno skaitmens.
Pasirodo šios stoties transliuojamos dainos dažniausiai susideda iš vienos frazės, kuri nuolat kartojama. Tokios dainos be abejo „plečia jaunimo pasaulėžiūrą ir žingeidumą“, tačiau kita medalio pusė yra ta, kad tokias dainas kurti kur kas lengviau. Viena tokio pobūdžio daina šį vakarą buvo ekspromtu sukurta ir atlikta pritariant akustinei gitarai. Taip pat buvo atlikta ir daugybė kitų dainų - apie tai, kad kas vakarą pusę dešimtos V. Bagdonas turėdavo mirti scenoje ar apie sūnui skaitomas knygeles prieš miegą.
Perskaitęs Henriko Radausko eiles apie Alzhaimerio vilą ir save bei V.Bagdoną įvardijęs kaip jos gyventojus, į sceną išėjo Rolandas Rastauskas. Pastarasis, pakvietė ir kitą vakaro kaltininkę, knygos autorę R. Oginskaitę, kuriai eilėraštyje buvo priskirta graboriaus specialybė.
Vėliau susirinkusieji išgirdo istorijų apie tai, kaip V.Bagdonui konservatorijoje buvo liepta ranka spausti smakrą, mat jis pernelyg atsikišęs į priekį, aktoriaus nugaros bėdas ir tai, kad daktarai neleidžia kilnoti sunkesnių nei dvi dešimtys kilogramų svorių, į ką aktorius replikavo, kad įvertinus tai, gali būti kiek sunkiau su moterimis ir reiks tartis apie jų nešiojimą ant rankų.
Taip pat buvo atskleista, jog pirmą kartą į sceną V. Bagdonas išėjo lygiai prieš tris dešimtmečius. Pirmas debiutas V. Bagdono įvyko Jaunimo teatre, spektaklyje „Pirosmani Pirosmani“. Tuo metu šis teatras būtent ir glaudėsi dabartinėse Rusų dramos teatro patalpose.
Tačiau nereiktų išduoti visų paslapčių, kurias galima sužinoti perskaičius knygą. Išduosiu tik tiek, kad šiuo metu Lietuvos scenoje ypač retai matomas aktorius, jau kitų metų kovo mėnesį atliks vaidmenį spektaklyje „Otelas“.
