Markizo de Sado pavardė pirmiausia asocijuojasi su "sadizmu", kurį mes suprantame kaip žiaurumą ir smurtą. Tačiau pats de Sadas teigė: "Aš tik dėstau manyje subrendusias idėjas (...). Tie, kurie mano filosofiniuose apmąstymuose įžvelgs tik blogį, gali ištvirkti nuo bet ko".
Pjesės autorius - vienas žinomiausių japonų rašytojų Jukijo Mišima (Yukio Mishima) - tokia pat neeilinė asmenybė, kaip ir prancūzų galantiškumo epochos korifėjus Markizas de Sadas. Rašytojas buvo Japonijos imperializmo patriotas, Vakarų kultūros adeptas, bušido meistras ir savo kūno kulto kūrėjas, talentingas novelistas ir dramaturgas, subūręs privačią kariuomenę ir bandęs įvykdyti politinį perversmą, kurį baigė ritualine savižudybe - charakiriu.
Markizės de Sad figūra jo kūryboje iškilo kaip bandymas pirmiausia sau paaiškinti, kur gali nuvesti de Sado filosofija. Pasirinkęs artimiausią ir ištikimiausią de Sadui žmogų - beatodairiškai mylinčią žmoną Markizę Renė de Sad (vaidina aktorė Indrė Patkauskaitė), J. Mišima jai priešpriešiais pastato moralės normoms atstovaujančią jos motiną - Ponią de Montrėj (aktorė Jūratė Onaitytė).
Kitų spektaklio veikėjų vaidmenis kuria aktoriai Inga Mikutavičiūtė, Audronė Paškonytė, Daiva Stubraitė, Liucija Rukšnaitytė, Tomas Rinkūnas, Saulius Čiučelis ir Artūras Sužiedėlis. Spektaklio dailininkė - Diana Kuzmickaitė.
Pasak spektaklio režisieriaus, mes nenorime matyti pasaulio paprastumo, ir visai natūraliai siekiame jį pagražinti, sukilninti, pridengti kaukėmis, blizgučiais, dora ar nedora. Pasaulį susikuriame patys: tikrovę uždengiame iliuzijomis, vaizdais, pasakomis, paverčiame ją karnavalu, o patys tampame personažais.
