Vėlinių išvakarėse šią jaudinančio grožio H.M.Góreckio simfoniją pirmą kartą Lietuvos klausytojams pateiks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguos Robertas Šervenikas. Soprano partiją atliks Varšuvos didžiojo teatro ir Gdansko Baltijos operos solistė Bożena Harasimowicz.

Kitas vakaro solistas, pianistas Geoffrey Douglas Madge’as (Australija) drauge su LNSO skambins pagrindinio šių metų festivalio kompozitoriaus Iannio Xenakio įspūdingai virtuozišką Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Synaphai“ („Sąryšiai“).

Greta dviejų 20 a. muzikos klasikų turėsime progos išgirsti ir du naujus lietuviškus opusus. Nacionalinis simfoninis orkestras rengia Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui dedikuoto Vidmanto Bartulio kūrinio „Slėnis“ (2011) premjerą, kuriame autorius muzikos garsais apmąsto Čiurlionio meno paslaptį. Kita lietuviškoji vakaro intriga – Justės Janulytės „Tekstilė“. Jos premjera įvyko 2008 m. Venecijos bienalėje ir tais pat metais Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame konkurse „Tekstilė“ pelnė geriausio metų kūrinio orkestrui vardą.

Uždarymo koncertą, kaip ir festivalio Atidarymą, papuoš kompozitorių pagerbimo iškilmė – bus įteiktos premijos geriausių 2010 metų kūrinių autoriams keturiose kategorijose.

* Pernai miręs vienas iškiliausių XX amžiaus antros pusės Europos kompozitorių H. M. Góreckis savo Trečiąją simfoniją sukūrė dar 1976 m. Tačiau kūrinys išgarsėjo tik 1992-aisiais, kai britų firma „Electra Nonsuch“ milijoniniu tiražu išleido kūrinio įrašą.

** Šią muziką mielai naudojo ir kinas: Trečiosios simfonijos skambesys keliolikoje meninių filmų tapo patoso, liūdesio ir gedulo „ikona“.

*** „Raudų“ simfoniją kaip ir kitus H.M.Góreckio kūrinius ypač pamėgo baletas – jų galite išgirsti Anželikos Cholinos (pvz., „Barbora Radvilaitė“), Krzysztofo Pastoro, Matso Eko spektakliuose.

*** Kūrinio tema – ilgesingas motinos ir vaiko santykis – kompozitoriui, ankstyvoje vaikystėje netekusiam mamos, buvo ypač asmeniška. Simfonijoje skamba tekstai iš 15-to amžiaus Marijos raudos, 18-metės merginos kreipinys į mamą, karo metais užrašytas ant gestapo kalėjimo kameros sienos, bei liaudies dainos apie motiną, ieškančią kovos lauke kritusio sūnaus, posmas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją