Šiemet visame pasaulyje minimos didžiojo romantizmo genijaus gimimo 200-osios metinės, joms skiriami įspūdingi koncertų ciklai, organizuojami milžiniški renginiai, dedikuojami festivaliai (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje šį rudenį vykstantis II tarptautinis fortepijono muzikos festivalis taip pat skiriamas Lisztui).
Spalio 22-ąją, pasaulinę Liszto dieną, maestro Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su Kauno valstybiniu choru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras bingelis), dainininkais Asta Krikščiūnaite, Rita Novikaite, Edmundu Seiliumi ir Liudu Mikalausku bei vergonininku Bernardu Vasiliausku parodys kitą kompozitoriaus portreto pusę, atskleisdami puikaus simfonisto ir stambios formos meistro talentą, – atliks itin sudėtingą ir retai koncertų salėse skambančią jo oratoriją „Kristus“.
Retai atliekama vėlyvoji Liszto kompozicija – monumentali, bene tris valandas trunkanti oratorija „Kristus“ solistams, chorui, orkestrui ir vargonams, S. 3 / R. 478, sukurta pagal Biblijos ir liturginius tekstus, kuriuos muzikai pritaikė pats kompozitorius. Tai trijų dalių veikalas, perteikiantis Kristaus gyvenimo etapus nuo gimimo ir mirties bei Prisikėlimo džiaugsmo, pasakojanti apie Dievo Sūnaus stebuklus. Oratoriją Lisztas rašė gyvendamas Romoje, į kurią jis išvyko 1861 m. po itin produktyvaus ir šlovingo pasaulietinio gyvenimo laikotarpio Veimare. Čia kompozitorius buvo pasinėręs į religinius apmąstymus, kūrė sakralias chorines kompozicijas. Oratorija „Kristus“ buvo rašoma 1862–1866 m., vėliau dar tobulinama, o jos premjera įvyko 1873 m. gegužės 29 d. Veimaro protestantų bažnyčioje.
Spalio 22-ąją Filharmonijoje nuskambės kupiūruotas oratorijos variantas. Nežiūrint to, stropiai maestro Juozo Domarko rengiama „Kristaus“ interpretacija į klausytoją turėtų prabilti visa monumentalia įtaiga, simboliškai įprasminančia Liszto gimtadienio minėjimą.
