Kompozitorė E.Medekšaitė: tikiuosi, kad trečias kartas nemeluos ir premjera pavyks puikiai

Kaip ir kiekvienais metais, spalio 21 - 29 dienomis vyksiantis jau XXI šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, gausus premjerų, naujų projektų ir dalyvių. Viena jų – kompozitorė Egidija Medekšaitė. Jos kūrybos principas – itin griežta visų kūrinio parametrų organizacija, nulemta iš anksto pasirinktos tam tikrų segmentų sekos. Autorė nuolat ieško, studijuoja pažangiausių muzikos technologijų naudojimą, jų pritaikymo galimybes ir visa tai išmėgina savo darbuose. Iš kitų Lietuvos kompozitorių E. Medekšaitė išsiskiria dažnu dalyvavimu eksperimentiniuose menų sintezės projektuose.

- Esate labai veikli kūrėja, dirbate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką jums reiškia dalyvavimas „Gaidos“ festivalyje?

- “Gaidos” festivalio koncertuose lankausi kasmet, nepriklausomai nuo to, ar ten atliekamas mano kūrinys, ar ne. Tai lyg palaikyti gerą formą, nes išgirsti kūrinių premjeras gyvai visada yra geriau nei klausytis įrašo. Kaip dalyvė “Gaidoje” esu nuo 2007 metų, kai gavau pirmą užsakymą. Deja, debiutinis blynas, manau, buvo gerokai pasvilęs. Vėliau gavau kitą užsakymą, bet jau po dvejų metų pertraukos ir tuomet kūrinys buvo labiau vykęs. Tikiuosi, kad trečias kartas tikrai nemeluos ir premjera šį kartą viskas pavyks puikiai.

- Visiškai tuo neabejoju, tačiau papasakokite apie šį savo darbą plačiau.

- Šiais metais gavau netradicinę užduotį – “Gaidos” festivaliui sukurti projektą, kuriame būtų remiksuoti new complexity stiliaus kompozitorių kūriniai. Darbą pristatysiu kartu su gerai žinomu videomenininku Luku Miceika. Mes ilgai svarstėme, kaip galima būtų pritaikyti maksimalizmo idėją savo projekte, kaip tai įgyvendinti, kokia turėtų būti erdvė ir t.t. Nusprendėme, kad šiame projekte aš perkursiu 5-6 new complexity kompozitorių kūrinius, o L. Miceika pristatys “gyvą” skulptūrą, ant kurios projektuos ir videomedžiagą. Neabejoju, kad šis projektas skirsis nuo kitų mano darbų. Tai nieko bendra su minimalizmu arba mikrotoninės muzikos koncepcija. Galiu išsiduoti, kad bus daug garso, tembro kaitos, dinamikos. Maksimalizmo idėja veršis per visus garso suvokimo parametrus.

- Ar susidūrėte su kokiais nors sunkumais kuriant šį projektą?

- Tiesą sakant, new complexity niekada nebuvo mano mylimiausias stilius. Ruošiantis šiam projektui teko perskaityti nemažai anglų muzikologo David Toop’o darbų, iš naujo perklausyti kūrinius, atsirinkti kompozitorius. Šis darbas atėmė daugiausia mano pasiruošimo laiko. Iš pradžių visi kūriniai atrodė vienodi, niekuo neišsiskiriantys, bet tik po kažkiek laiko supratau, kas yra būdinga tik B.Ferneughouh, arba tik R.Barret’ui. Ir kuo labiau pradėjau pažinti šį stilių, tuo tapo įdomiau galvoti, ką aš galėsiu su šia medžiaga padaryti.

Išgirsti ir pamatyti šį E. Medekšaitės projektą galėsite spalio 28 d. 21 val. Šiuolaikinio meno centre.