Koncerto programa dedikuojama rusų kompozitoriui Piotrui Čaikovskiui. Orkestras atliks šio kompozitoriaus pirmąją orkestrinę siuita, valsą iš serenados styginiams, o kartu su Alexanderiu Gilmanu atliks P. Čaikovskio kūrybos perlą – Koncertą smuikui ir orkestrui D-Dur.

“Tai, be jokios abejonės, vienas gražiausių koncertų ir ne tik smuiko, bet ir orkestro repertuare. Groti šį koncertą yra nuostabus jausmas. Aš esu jį grojęs nesuskaičiuojamą daugybę kartų, ir kiekvieną kartą šioje muzikoje atrandu kažką naujo. Tai vienas romantiškiausių koncertų, todėl labai gerai suprantamas publikai ir tikrai nepalieka nei vieno abejingo. Jo melodinės linijos, temos ir orkestruotė parašyti tiesiog genialiai. Visa tai tikriausiai ir paaiškina tą faktą, kodėl šis koncertas yra vienas dažniausiai atliekamų koncertų pasaulyje.” – sako smuikininkas A. Gilmanas

28-erių smuikininkas virtuozas Aleksandras Gilmanas šiandien yra žinomas visame pasaulyje. Iš Vokietijos rusų – žydų šeimos kilęs atlikėjas į savo intensyvų koncertų grafiką yra įtraukęs tokias garsias sales, kaip Berlyno filharmonija, Diuseldorfo Tonhalle, Kiolno filharmonija, Gasteig salė Miunchene, Berlyno Koncerthaus ir daugelį kitų.

A. Gilmanas nuolat koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant JAV, Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Estiją ir daugelį kitų, pasirodė su Bylefeldo filharmonijos, Bergeno simfoniniu, Šiaurės Vokietijos filharmonijos ir daugeliu kitų orkestrų.

Atlikėjo talentas pirmąja vieta įvertintas eilėje tarptautinių konkursų, įskaitant „International Summit Music Competition“ Niujorke, „International Young Violin Competition“ Graikijoje, „WestLB Music Competition and Instrument Award 2006“, po kurio jam buvo suteiktas Antonio Stradivarijaus „ExCroall“, Cremona smuikas, pagamintas 1684 m., šiuo smuiku taip pat grojo žymus smuikininkas Frank-Peter Zimmermann. 2008 m. A. Gilmanas laimėjo dar vieną svarbų konkursą Hamburge, „The German Instrument Fond of the Stiftung Musikleben“ ir kaip prizą gavo žymiojo G. B. Guadagnini, Parma smuiką, pagamintą 1761 m., su kuriuo šiuo metu koncertuoja.

Savo karjeros pradžioje, M. Kadinas aktyviai dirbo šiuolaikinės muzikos srityje, sėkmingai bendradarbiavo su Maskvos šiuolaikinės muzikos ansambliu, Naujosios muzikos studija, su kuria gastroliavo Belgijoje ir Nyderlanduose. Nuo 1997 m. Michailo Pletniovo kvietimu dirbo su Rusijos nacionaliniu orkestru, vienu žymiausių Rusijos simfoniniu orkestru. Nuo 1999 m. iki 2003 m. Vladimiro Spivakovo kvietimu, Markas Kadinas dirigavo legendiniam kameriniam orkestrui “Maskvos virtuozai”, su kuriuo surengė daugiau kaip 120 koncertų Rusijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje. 2003 m. Markas Kadinas debiutavo ir “Bolšoi” teatre Maskvoje.

Marko Kadino gastrolių žemėlapis apima keturis žemynus – Europą, Aziją, Ameriką ir Australiją, kur Maestro dirbo su Didžiosios Britanijos, Švedijos, Italijos, Lenkijos, Izraelio, Turkijos, Latvijos, Lietuvos, Japonijos, Korėjos, Kinijos, Filipinų, Brazilijos bei kitų šalių simfoniniais orkestrais. Jau ne vienerius metus M. Kadinas bendradarbiauja su Bulgarijos Nacionalinio radijo orkestru, Slovakijos radijo, nacionaliniais Kipro, Makedonijos ir Kosta Rikos simfoniniais orkestrais.

Markas Kadinas nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Tarp jų - Festival International de Colmar (Prancūzija), International East Anglian Summer Music Festival (Didžioji Britanija), The Meeting of Nations (Latvija), Sofia Music Weeks и Varna Summer Festival (Bulgarija). Dirigento diskografijoje kompatinės plokštelės išleistos “SEM” ir “Le Chant du Monde” leidybinių kompanijų.

Nuo 2004 m. M. Kadinas – Krasnojarsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

M. Kadinas nuolat bendradarbiauja su ryškiausiomis klasikinės muzikos asmenybėmis – pianistais Denisu Matsujevu, Nikolajumi Luganskiu, Vadimu Rudenko, Aleksėjumi Volodinu, smuikininkais Vadimu Repinu, Viktoru Tretjakovu, Maksimu Fedotovu, Sergėjumi Stadleru, violončelininkais Aleksandru Kniazevu, Aleksandru Rudinu ir kitais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją