Vytauto Šerio (1931–2006) kūryba užima išskirtinę vietą XX—XXI a. sandūros Lietuvos dailėje. Dailininkas buvo apdovanotas įvairialypiu talentu – kūrė ne tik skulptūrą, bet ir tapybą, monotipijas, piešinius, rašė eilėraščius ir esė. 1995 m. jam buvo pakirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1964–1994 m. V. Šerys mokytojavo Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J. Vienožinskio dailės mokykla). 1996–2001 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, mokė tapytojus skulptūros. Nuo 1991 m. buvo pirmosios nepriklausomos dailininkų grupės „24“ narys. Vaidino Lietuvos kine: atliko vaidmenis A. Puipos, A. Dausos, G. Lukšo filmuose.
Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje retrospektyvinėje parodoje V. Šerys atsiskleidžia kaip daugiabriaunis kūrėjas. Išryškinamos glaudžios paralelės tarp skulptūros, tapybos, monotipijų, piešinių, eskizų. Dailininko kūrybai vieningumo suteikia supančio pasaulio kaip tam tikros konstrukcijos suvokimas bei saviti meniniai principai – suvaldytas atsitiktinumas, neužbaigtumas, daugiaprasmiškumas.
V. Šerio meninė mąstysena formavosi įkvėpta prieškario Lietuvos modernistinės kultūros ir plataus XX a. II p. pasaulio meno ir kultūros konteksto. Šiuos kūrybos šaltinius dailininkas transformavo į unikalią, tik jam vienam būdingą meno sampratą.
Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Modernaus meno centro, Vilniaus universiteto bibliotekos, dailininko šeimos bei privačių rinkinių.
Ekspoziciją papildo archyvinės fotografijos, filmai bei videointerviu su dailininko bičiuliais.
