Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko teigimu, per kelis mėnesius užfiksuoti 9 medinių pastatų gaisrai ir net penkiais atvejais neatmetama versija, kad jie buvo sukelti tyčia.
Pasak specialistų, nustatyti, ar gaisras tyčinis - labai sunku. A.Zuokas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad tik įvedus naująją tvarką, vertinga medinė architektūra mieste bus išsaugota. Savininkai į saugotinų kultūros vertybių sąrašą įtraukto arba ruošiamo įtraukti sudegusio pastato vietoje negalės pastatyti naujo statinio, o bus įpareigoti arba atstatyti prieš tai buvusį pastatą, arba atlyginti žalą valstybei.
Vilniaus centrinėje dalyje yra apie 2 tūkst. medinių pastatų - iš jų tik 18 yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos registrą. Pasak architektės Giedrės Filipavičienės, į registrą bus siūloma įrašyti dar apie 200 vertingų ir unikalių pastatų.
Architektė G.Filipavičienė išskyrė keturias teritorijas, kuriose daugiausia medinių pastatų - Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai ir Naujininkai. Vertingų medinių pastatų stovi ir Žirmūnuose, Antakalnyje, Markučiuose, Senamiestyje, Paplaujoje.
"Kiekvienoje teritorijoje pastatai yra skirtingo tipo", - pastebėjo ji.
Vilniaus miesto savivaldybė bei Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) planuoja mieste įkurti medžio kultūros centrą ir medinės architektūros muziejų, kuriame būtų eksponuojami unikaliausi bei tipologiškai skirtingi miesto medinės architektūros pavyzdžiai.
"Vilnius gali garsėti ne tik kaip baroko, bet ir medinės architektūros miestas", - sakė sostinės meras A.Zuokas.