Jau po trejų metų, 1968-aisiais, konkurse varžėsi ir vargonininkai, o 1991 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tapo tarptautiniu.
1994 metais Ženevoje tarptautinis M. K. Čiurlionio konkursas buvo priimtas į Pasaulinę muzikos konkursų federaciją (World Federation of International Music Competitions). Narystė šioje prestižinėje organizacijoje – tai aukštas konkurso meniškumo, profesionalumo, ilgametės tradicijos ir puikios organizacijos pripažinimas.
Šiandien Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas
yra vienas svarbiausių profesionaliosios muzikos konkursų Lietuvoje,
galintis didžiuotis aukšto lygio atlikėjais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš
įvairių užsienio šalių. Šiemet įvyksiantis jau 12-asis konkursas bus
ypatingas – skirtas paminėti M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms (1875-1911). Šią datą UNESCO įtraukė į reikšmingų sukakčių kalendorių.
Šiemet konkursą globoja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė.
„Mano nuomone, konkursas pasiseka tada, kai atrandami ir iškeliami dideli
talentai: tai turi būti ne tik įdomi ir perspektyvi meninė asmenybė, bet
ir turinti puikią profesionalią mokyklą. Tarptautiniuose konkursuose
tęsiame ir lietuvių kompozitorių naujų kūrinių pristatymo tradiciją. Šių
metų konkurse turėtų dalyvauti 50 pianistų ir 29 vargonininkai. Graži
geografija. Turėtų būti įdomu. Mes pakeitėme amžiaus cenzą - neribojame
žemutinės ribos, nurodydami tik viršutinę - iki 30 metų. Štai ir
atvažiuoja viena 15 metų dalyvė“, - apie renginį savo prisiminimais dalijasi ilgametė konkuro žiuri vicepirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Veronika Vitaitė.
Ankstesnių metų konkursų laureatais iš lietuvių tapo tie žmonės, kurie dabar sudaro muzikų branduolį mūsų akademijoje ir Lietuvos koncertiniame gyvenime. Dalis jų išvyko į užsienį, kur toliau sėkmingai tęsia muzikanto kelią. Šiandien katedroje dirba profesorė Birutė Vainiūnaitė, profesorius Zbignevas Ibelhauptas, profesorius Jurgis Karnavičius jaunesnysis, profesorius Sergejus Okruška, docentė Aleksandra Žvirblytė, docentė Rūta Ibelhauptienė, profesorė Aldona Radvilaitė, Aleksandra Juozapėnaitė, profesoriaujanti Talino muzikos akademijoje Estijoje, diplomantas docentas Daumantas Kirilauskas, anksčiau dirbo daug koncertuojanti docentė Živilė Karkauskaitė-Urbaitienė. Labai daug prisideda pasaulyje gerai žinoma pianistė Mūza Rubackytė.
