Dalyvavote festivalio gimime ir augime. Dabar pasitinkame jau tradicija tapusį vienuoliktąjį bardų festivalį „Akacijų alėja“. Kaip jis augo, keitėsi, transformavosi?
Džiaugiuosi, kad iš esmės festivalio modelis nesikeičia. Liko toks, koks ir buvo sugalvotas – tik pasipildo naujomis idėjomis: 5 valandos ant žolės skambant prasmingiems tekstams, kurių neužgožia instrumetų gausa. Atlikėjai – asmenybės, su auditorija besidalinantys savo gyvenimo patirtimi ir filosofija... O klausytojai tai „sugeria“, žino ir poetus, ir poeziją. O jei nežino, susipažįsta festivalyje. Po festivalio ne vienas pasuka į knygyną.
Ar sudėtinga išlaikyti festivalio koncepciją – likti ištikimiems pradinei idėjai? O gal ta natūrali kaita ir prisitaikymas yra reikalingas?
Jei sakyčiau, kad lengva, būtų netiesa. Stengiamės. Yra ir gundymų, ir vilionių, ir kontrargumentuojančių. Bet karavanas eina...
Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuvos kultūros padangėje tokių renginių reikia? Koks festivalio išskirtinumas, svarba, reikšmė?
Žmonės yra pavargę nuo „elektros“... O akustika – „veža“. Čia daug mažiau šansų „pasislėpti“ už efektų. Manau, kad šis renginys – kultūros faktas ne tik parapijos, bet ir visos šalies mastu. Jis – unikalus. Nėra absoliučiai geriausias, bet unikalus.
Kuo ypatingas bus vienuoliktasis festivalis? Ką jis žada dalyviams ir auditorijai?
Ypatingas tuo, kaip ir kasmet: atlikėjų sąrašu. Čia su nauju kūrinių bagažu sugrįš jau dalyvavę festivalyje, į sceną lips ir debiutantai (bet ne naujokai). Dalyvaus ir klasikiniai dainuojamosios poezijos atlikėjai, ir įdomūs, vertingi ateiviai iš gretimų žanrų, ir žili veteranai, ir žalias jaunimas... Tam, kad būtų subalansuota bendra nuotaika, stilistika, kontrastai, kasmet tenka nemažai triūsti. Dalyvių sąraše nėra nė vieno atsitiktinio ar „po pažintim“... Beje, pageidaujančiųjų groti ratas vis plečiasi. Nepakviesti vieni tyliai viliasi: „ „Kitąmet“, o kai kas net pyksta. Prodiuseriui tik mažėja ir mažėja neuronų rezervas.
Kokie dalyviai klausytojus džiugins šiemet?
Dalyvių sąrašas solidus. Jame – dainininkas, aktorius (naujasis Tadas Blinda) Mantas, tarptautinių konkursų ir „MTV Europe Music Awards“ laureatė, po kaupimosi sezono Rusijoje Jurga Šeduikytė, aktorius, vienas dainuojamosios poezijos tautinių klasikų Saulius Bareikis, aktorius, televizijos projektų dalyvis Jokūbas Bareikis, aktorius, režisierius, skaitovas, du kartus Auksinio scenos kryžiaus ir Nacionalinės Premijos laureatas, debiutuojantis bardų scenoje Rolandas Kazlas, Muzikinio teatro solistas, televizijos laidų vedėjas, senai brazdinantis balades (bet mažai čia žinomas) Deivis, poetas, dainų autorius ir atlikėjas, viduriniosios bardų kartos lyderis Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, populiarių dainų kūrėjas, amžinasis „Tėvelis“ Aleksandras Makejevas, dainų autorė, electroninės, ambient, eksperimentinės muzikinių projektų atlikėja krištolinio balso laumė Saulė, kitaip atliekantys V. Kernagio dainas, jau atpažįstami „AvenueAcoustic“, televizijos projekto „Lietuvos talentai“ laureatai, „Ukmergės kometa“ „Bjelle ir PeRu“. O šalia žinomų atlikėjų pasirodys ir jaunieji, galima sakyti, Lietuvos bardų ateitis, augančių talentų „buketas“: dainuojamosios poezijos šventės-apžiūros „Mažoji Akacija“ laureatės Ignė Markauskaitė, Laura Slavinskaitė, Viktorija Railaitė, respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio „Mūsų dienos kaip šventės“ laureatės Greta Indrišiūnaitė, Erika Gerybaitė, vaikų ir jaunimo dainavimo konkurso Vytautui Kernagiui atminti „Nenusigąsk, tai aš...“ laureatės Meda Surkevičiūtė ir Emilija Pakalnytė, Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso laureatai Ugnė Malinauskaitė, gimnazistų ansamblis „Nuo Užupio“. Kaip matote, tikrai verta atvykti – kiekvienas atikėjas su savo spalvomis yra perlas festivalio karūnoje. P.S. trumpam užmiršęs organizacinius rūpesčius, į scena kops ir pats Virgis Stakėnas.
Daug kam gali pasirodyti, kad kai kurie Jūsų minėti atlikėjai nesiderina su įsivaizduojama festivalio koncepcija.
Labai derinasi. LABAI. Juos pamatysime gal ir nelauktame amplua. O tai – be galo įdomu. Drįstu teigti – čia ir yra festivalio veidas...ir jėga.
Kaip vyksta dalyvių paieška, atranka? Ar Jūs, o gal jau Jūsų ieško?
Turiu storą storą sąsiuvinį, pradėtą pildyti gal 1971-aisiais. Tai – Lietuvos dainuojamosios poezijos metraštis, istorija... Visų pirma iš jo ir semiuosi. Turiu „stačias auseles ir plačias akeles“ – akylai stebiu, kas darosi scenose ir greta. Žiemą leidau apvažiuodamas šalies koncertų sales... Bendrauju su aibe žmonių: gal man kiek lengviau, nes pats būdamas artistu lengviau randu kelią į kitus... Bet man yra sunku, kai reikia būti prodiuseriu ir su kitu artistu laimėti partiją festivalio labui. Artistai yra užimti, o tapdami festivalio dalyviais aukoja kažkurias komercines sėkmes. Yra ilgas ilgas „kelias per kopas...“
Festivalis startuos po poros savaičių. Bet turbūt mintys jau sukasi ir apie būsimus festivalius?
Procesas nenutrūksta nė dienai... Taip, pažiūrėjęs į tą savo storą storą knygą, šiandien jau turiu 50 procentų pavardžių, kurių norėsiu dvyliktajame festivalyje... Idėjomis nesidalinsiu – pasidalink, ir ji iš karto numiršta. Patikrinta. Todėl, kaip sako lietuvių liaudis, „pažiūrėsim, kai dugną dėsim“.
Ko linkite dalyviams (esamiems, buvusiems, būsimiems), nuo kelių iki keliolikos tūkstančių išaugusiam klausytojų ratui, žmonėms, kurie puoselėja ir augina bardų festivalį „Akacijų alėja“?
Įsitikinti, kad tikrai čia „...Karalius buvo atėjęs...“ ir sutikti su tuo Karalium „gera čia pas jus“ (citata iš festivalio himno – aut. past.).
