Lietuvos dailės muziejui su šia ypatingo vertingumo ir svarbos dailininko kūrinių kolekcija, kurios vertės ekspertai dar nėra įkainoję, padovanoti ir Arbito Blato memorialiniai daiktai bei archyvas ir surengtų dailininko kūrybos parodų katalogai.
Lietuvos dailės muziejui padovanota pasaulinio garso dailininko kūrinių kolekcija pirmą kartą visuomenei bus rodoma Nacionalinėje dailės galerijoje liepos 1 – rugpjūčio 28 d. rengiamoje parodoje „Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę“.
Gautąją kolekciją eksponuojanti paroda bus pristatyta spaudos konferencijoje birželio 29 d., trečiadienį, 11 val., dalyvaujant iš Niujorko atvykusiam Arbit Blato šeimos atstovui Michaeliui Philipui Davisui.
Niujorke gyvenanti dailininko našlė, garsi amerikiečių operos solistė ir režisierė, Metropoliteno operos primadona Regina Resnik – Blatas ir jos sūnus Michaelis Philipas Davisas, aktyviai besireiškiantis teatro režisierius, prodiuseris, libretų autorius, o taip pat žinomas tenoras, sprendimą padovanoti Lietuvai ir perduoti Lietuvos dailės muziejui pasaulinės vertės meno kolekciją priėmė 2010 m. rudenį.
Išskirtinės vertės kolekcijos dovanojimu besirūpinusio ir jos persiuntimą organizavusio Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio nuomone, Lietuvos dailės muziejuje jau esanti ir eksponavimui Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama iš Kauno kilusio ir Paryžiuje, Venecijoje, Niujorke kūrusio dailininko A. Blato trijų šimtų keturiasdešimties vertingiausių kūrinių kolekcija atspindi visus jo kūrybos laikotarpius ir turbūt yra didžiausia pagal vertę kultūrinė dovana Lietuvai jos istorijoje po Mykolo Žilinsko kolekcijos padovanojimo. Šios išskirtinės svarbos kolekcijos gavimas – tai ypatingas mūsų valstybės kultūrinis įvykis, darantis Lietuvą pasaulinio garso dalininko kūrybos tyrinėjimo ir populiarinimo centru, atskleidžiantis, kokį išskirtinį talentą išugdė Lietuvos žemė.
Dailininko A. Blato šeimos artimo bičiulio, žurnalisto bei kolekcininko Viliaus Kavaliausko, kuris aktyviai tarpininkavo ir talkino Lietuvos dailės muziejui perimant dovanojamą kolekciją, požiūriu, A. Blatas, kurio tėvas Kauno Laisvės alėjoje pardavinėjo fortepijonus, buvo išimtinai aktyvus lietuvių kultūrinio gyvenimo dalyvis. Išvykęs iš Kauno studijuoti į Paryžių, jis jau vežėsi pluoštą Lietuvos režisierių, aktorių, kolegų dailininkų portretų. Savo geriausiais draugais prieš tris dešimtmečius jis įvardijo Balį Sruogą, Petrą Cvirką, Salomėją Nėrį, Paulių Galaunę, Augustiną Gricių. Jau Paryžiuje daug bendravo su ten pat studijavusiais Juozu Miltiniu, Vytautu Kazimieru Jonynu, Antanu Gudaičiu. Jau po karo, turėdamas didesnes galimybes, globojo Adomą Galdiką, padėjo rengti Vakaruose jo parodas. Niujorke ilgus metus buvo lietuvių pranciškonų ir jų iškilios asmenybės Leonardo Andriekaus įkurtos Galdiko galerijos rėmėjas.
Niekada neužmiršo lietuvių kalbos, dažnai prisimindavo Juozo Tysliavos poeziją. Net ir būdamas tikru pasaulio kultūrinės aristokratijos veikėju, savo lietuviška kilme labai didžiavosi. Iš Kauno išsivežęs keturis medinius lietuviškus dievukus, dažnai grįždavo prie lietuviškos tematikos (o pačios liaudiškos skulptūrėlės, taip įkvėpusios maestro Blatą, nuo jo Venecijos buto sienos šį balandį grįžo į Lietuvos dailės muziejaus prieglobstį kartu su visa didžiąja Arbit Blato dovana).
Nacionalinės dailės galerijos vadovės dr. Lolitos Jablonskienės nuomone, žymaus dailininko A. Blato paroda Nacionalineje dailes galerijoje - išskirtinis įvykis. Šia dailininko kūrybos premjera galerija didžiuojasi kaip unikalia galimybe realizuoti savo misiją - eksponuoti XX a. Lietuvos dailę kaip plataus, atviro pasaulio meno konteksto dalį.
Parodos kuratorės dailėtyrininkės Ilonos Mažeikienės pastebėjimu, modernizmo klasikas, aktyvus tarptautinės meno scenos dalyvis A. Blatas (Neemija Arbitblatas, Neemiya Arbit Blatt) priklauso pokario menininkų humanistų kartai. Jį siejo glaudus ryšys su ryškiausiais XX a. meno atsinaujinimo sąjūdžiais, jis kaip reta turėjo daug artimų bičiulių tarp garsiausių to meto menininkų. Iš Lietuvos kilęs dailininkas buvo pripažintas ne tik Europoje, kur gyveno iki Antrojo pasaulinio karo, bet ir už Atlanto. Kūrybinį kelią pradėjęs gimtinėje, pratęsė jį Berlyno, Dresdeno ir Miuncheno mokyklose, kur įgijo vokiškojo ekspresionizmo patirties. Vėliau dailininko kelias vedė į Prancūziją, Italiją, JAV.
Tarpukario Paryžius subrandino šiuolaikišką meninę dailininko pasaulėjautą, o ryškus A. Blato tapybinis talentas bei meninės kalbos originalumas leido priskirti jį jaunajai Paryžiaus mokyklos (École de Paris) menininkų kartai. Paryžius subrandino ir atskleidė atpažįstamą ekspresyvų meninį braižą, kuriam susiformuoti lemiamos įtakos turėjo sąlytis su moderniosios dailės tradicijomis bei bičiuliški santykiai su gyvaisiais modernizmo klasikais - Maurice'u Utrillo, Pierre'u Bonnard'u, Maurice'u Vlamincku, Micheliu Kikoïne, Jacques'u Lipchitzu, Pinkumi Krémègne, Chaïmu Soutine'a, Mané Katzu kt.
A. Blatas buvo žinomas Kauno menininkams bei parodų lankytojams nuo 1926 metų parodų, Paryžiaus meno erdvėje debiutavo 1929 m. Netrukus buvo pakviestas savo kūrinius eksponuoti Niujorke. Nors nuolat gyveno Paryžiuje, palaikė glaudžius ryšius su Lietuva, vis sugrįždavo aplankyti gimtinėje likusių tėvų. Dalyvavo laikinosios sostinės menininkų parodose, tėviškėje diegė europietiškas dailės tradicijas – 1932 m. įkūrė pirmą privačią dailės galeriją Kaune. Prieš karą 1939 m. emigravo į Jungtines Amerikos valstijas, 1941 m. tapo Amerikos piliečiu. Pokariu aktyviai reiškėsi Europos dailės erdvėje, dalyvavo Paryžiaus bei Venecijos meniniame gyvenime.
Už nuopelnus prancūzų kultūrai dailininkui buvo suteiktas Prancūzijos garbės legiono riterio bei karininko vardas (1978 ir 1988 m.). A. Blatas buvo apdovanotas aukso medaliu Venezia Riconoscènte (1980), Masada medaliu (1982). Už skulptūrą Monparnaso laikų bičiuliui dailininkui Chaïmui Soutine'ui, atidengtą Gaston Baty skvere, buvo apdovanotas Paryžiaus miesto apdovanojimu Medaille de Vermeil (1987).
Pasak parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės, Lietuvos dailės muziejui dovanotoji kolekcija atspindi daugiabriaunį A. Blato tapytojo, skulptoriaus, grafiko bei scenografo talentą. Joje pristatyti visi dailininko pamėgti žanrai. Tai peizažai: impresiški Paryžiaus bei Prancūzijos miestelių kraštovaizdžiai, epiški naktinės Venecijos vaizdai; portretai: teatrališki didžiosios scenos bei muzikos elito atstovų – dailininko žmonos, garsios amerikiečių operos dainininkės ir režisierės Reginos Resnik, Luciano Pavarotti, Placido Domingo, legendinio prancūzų mimo Marcelio Marceau bei Monmartro dailininkų - Pablo Picasso, Maurice Vlaminckas, Maurice Utrillo, Georgio de Chirico, Mané Katzo ir kt. atvaizdai.
Lietuvos dailės muziejui padovanotą A. Blato kolekciją praturtina ekspresyvūs virtuoziški kūriniai, sukurti pagal B. Brechto „Operos už tris skatikus” tematiką: originalios operos scenomis ištapytos durys iš dailininko namų Venecijoje, du litografijų ciklai bei dešimties personažų skulptūrų grupė. Taip pat įtaigūs natiurmortai; viename jų, su lietuviškomis medinėmis šventųjų skulptūrėlėmis, atskleista dailininką jaudinusi gimtinės tematika. Atskirą grupę kolekcijoje sudaro Holokausto aukų bei tragiškai žuvusios dailininko motinos ir tėvo atminimui sukurti kūriniai – 7 bronzos plakečių kompozicija, pažymėjusi pirmąjį Venecijos getą Campo del Ghetto Nuovo, ekspresyvios ir dramatiškos drobės, pirmieji Holokausto monumento piešiniai bei skulptūros.
Pažymėtina, jog pasaulinį pažinimą pelniusio dalininko A. Blato kūrinių yra įsigiję garsiausi muziejai bei prestižinės meno institucijos: Vašingtono nacionalinė galerija, Metropolitano muziejus Niujorke, Pompidu centras Paryžiuje, Bulones (Boulogne-Billancourt) muziejus, garsėjantis Paryžiaus meno mokyklos kolekcija, Cereto muziejus Prancūzijoje, Ričmondo muziejus JAV, Kanzaso muziejus, Bezalelio muziejus Palestinoje, Metropoliteno opera ir daugelis kitų.
Nuo šiol didžiausią Arbito Balto kolekciją turi Lietuvos dailės muziejus.
