Iš 63 savivaldybių muziejų gausiausiai buvo lankomi Kretingos, A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialiniai muziejai, Daugyvenės kultūros-istorijos muziejus-draustinis Radviliškio rajone (po 60 tūkst. lankytojų).
Šalies teatruose pernai buvo parodyta 3,7 tūkst. spektaklių, kuriuose apsilankė 818 tūkst. žiūrovų, arba kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Per metus žiūrovų skaičius vien tik valstybiniuose teatruose padidėjo 21 tūkstančiu.
Dešimtmetį mažėjęs kino salių skaičius 2003 metais, palyginti su 2002 metais, išaugo nuo 79 iki 83, o jų vietų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, padidėjo nuo 6,1 iki 6,9.
Tačiau kino lankytojų skaičius, didėjęs penkerius metus iki 2,4 mln. 2001 metais, ėmė mažėti. 2002 metais kinus žiūrėjo 1,9 mln., o 2003 metais - 1,4 mln. žiūrovų.
Tyrimas rodo, kad pernai beveik ketvirtadalis šalies gyventojų apsilankė Lietuvos nacionalinėje bei savivaldybių ar apskričių viešosiose bibliotekose.
Aktyviausi miesto ir rajonų savivaldybių bibliotekų skaitytojai buvo Rokiškio, Zarasų, Jurbarko, Varėnos, Alytaus rajonų, Alytaus, Marijampolės ir Visagino miestų gyventojai. Tačiau bibliotekų, teatrų ir muziejų lankomumas Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, yra mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Duomenys rodo, jog 2002 metais Lietuvos ūkyje dirbo 30,1 tūkst. kultūros darbuotojų, arba 2,7 procento visų šalies dirbančiųjų (ES 25 vidurkis - 2,5 proc.).
Tačiau beveik kas penkto kultūros darbuotojo pareigos nėra pagrindinės. Šis Lietuvos rodiklis du kartus didesnis už Europos šalių vidurkį (Lietuvoje - 18 proc., ES - 9 procentai).