Kreipimesi raginama šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.
"Slapčia ir skubiai pateiktas ir skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtraukti bandomas abiejų institucijų sujungimo projektas yra nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net nebuvo pabandyta įrodyti, ar konkrečiais rodikliais pagrįsti nuomonę, kad toks dviejų savarankiškų aukščiausių Lietuvos kultūros paveldo ir etninės kultūros ekspertinių institucijų panaikinimo ir mišrios paveldo-etninės kultūros tarybos steigimo įstatymas duos kokią nors apčiuopiamą naudą", - sako EKGT narys etnologas Jonas Vaiškūnas.
Pasak Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės, tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją kaip savarankiškas institucijas.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V. Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, daugybė garsių mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr. Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius; profesoriai: Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.
Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną mišrią instituciją - Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.
Nepaisant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrioms ir svarbioms Lietuvos kultūros sritims - paveldui ir etninei kultūrai atstovaujančių institucijų sujungimas tik susilpnintų jų veikimą ir įtaką tiek paveldo, tiek ir etninės kultūros srityse.
Kreipimąsi pasirašiusieji teigia, kad vietoj panaikinti siūlomų EKGT ir VKPK siūloma sukurti naujoji hibridinė institucija Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba būtų nepajėgi aprėpti ir priimti kompetentingus sprendimus ir paveldo ir etninės kultūros politikos srityje, nes nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa. Ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 EKGT nario ir 12 VKPK narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis. Jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos. Be to, jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui, kai dabar Taryba ir Komisija siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.
